Sveiki,

Paskutiniu metu ėmiau daug klausyti Peter Zeihan. Peter yra geopolitikos analitikas, konsultantas. Kad ir ką tos pareigos reikštų. Kai randi žmogų, kurio mintys panašios į tavo, imi klausyti jo daugiau. Tai natūralu. Tai ką papasakosiu žemiau yra tai ką aš išgirdau klausydamas įvairių Peter kalbų. Tai ką aš išgirdau, nebūtinai yra tai ką Peter pasakė, tai jei jums kils įtarimas, ieškokite originalo.

Aš visuomet maniau, kad Kinija žlugs, nes komunizmas neskatina kūrybiškumo, o be kūrybiškumo valstybė negali judėti į priekį. Peter teigia, kad po dešimties metų tokios valstybės kaip Kinija nebeliks, bet žlugimo priežastys bus ne komunizmas. Ar bent jau ne komunizmas tiesiogiai.

Teiginys, kad po dešimt metų neliks didelės valstybės skamba įtartinai net man. Bet dėl viso ko pikto užsidėkime priminimą 2035 metams ir pažiūrėsim teisus buvo Peter ar ne.

Kita vertus, jeigu pažvelgsime į istoriją, imperijos žlunga nuolatos. Ir, tiesa pasakius, nereikia ieškoti iki Romos imperijos. Sovietų sąjunga žlugo. Jugoslavija subyrėjo. Tai jeigu Kinija subyrės į mažesnes valstybes, neturėtų būti keista. Bet kodėl tai turėtų atsitikti?

Yra daugybė priežasčių, kurios visos susiję ir nėra taip, kad gali tiesiog paimti vieną priežastį ir viską išvynioti kaip siūlų kamuolį. Taigi, pabandysime šokinėti pirmyn atgal ir nesusipainioti.

Pradėkime nuo akivaizdžiausio dalyko – Koronos virusas. Kovoti su virusu Kinija pasitelkė nulio viruso politiką. Vakaruose visi triedžia, kad tai neveikia. Iš tiesų, tai geriausiai įgyvendinta strategija pasaulyje. Kinijoje mirusių nuo viruso žmonių skaičius yra ženkliai mažesnis nei bet kurioje kitoje valstybėje.

Kaip veikia ta politika? Kaip pavyzdį paimkime Šanchajų. Jame gyvena ~25 milijonai gyventojų. Aptikus ~1000 koronos atvejų. Visas miestas buvo uždarytas. Kaip patys suprantate vienas tūkstantis palyginus su milijonais yra nereikšmingai mažas skaičius ir vis dėl to įvestos buvo labai drastiškos priemonės. Norite atspėti kiek mirusių nuo koronos? Septini! Lietuvoje užsikrėtimų per dieną daugiau ir mirusių per savaitę tikrai daugiau, bet Lietuvos valdžia nieko nedaro. Kita vertus, net jei jie norėtų, jie negalėtų padaryti to paties kaip Kinijoje. Kinai jau ilgą laiką buvo paduchinti ir todėl dėl nereikšmingų dalykų protestų nekelia.

Kodėl Kinija pasirinko būtent tokią strategiją viruso valdymui? Kinijos prezidentas Xi Jinping prieš pandemiją ir pandemijos pradžioje pasakė maždaug tokią frazę: miegantys tigrai bunda ir ateina laikas sukurti naują pasaulio tvarką. Jis teisus, jog nauja pasaulio tvarka bus sukurta (apie tai pakalbėsiu kada nors ateityje), bet, deja, naujame pasaulyje vietos Kinijai nėra.

Kinija tiek viduje, tiek išorėje nori parodyti, kad yra labai stipri valstybė. Jinai daug gudresnė, protingesnė, išradingesnė nei seni pirdžiai iš vakarų. Deja, tai yra tušti žodžiai. Vakarų sukurtų vakcinų efektyvumas iš pradžių buvo ~90%, Kinijos ~50%. Virusui mutuojant visų vakcinų efektyvumas krito. Jeigu vakcinos efektyvumas krenta nuo 90 iki 60 tai dar yra prasmės ją naudoti, bet kai vakcinos efektyvumas krenta nuo 50, tai žaisti rusišką ruletę yra daugiau šansų likti gyvam, nei naudojant kinišką vakciną.

Kadangi, Kinija yra stipri ir geresnė valstybė nei visos vakarų šalys, Kinija negali pirkti vakarų vakcinų, nes tai bus pripažinimas, kad Kinija kažko nesugeba. Taigi, nulio viruso politika lieka vienintelis variantas.

Jeigu Kinijai yra dzin uždaryti milijoninius miestus, tai seniems pirdžiams iš vakarų toks dalykas nėra priimtinas. Vos prasidėjus pandemijai, vakaruose buvo: oh shit momentas. Visas prekes gamina Kinija, Kinija uždaryta, vadinasi mes liekame be prekių. Reikia fabrikus iš Kinijos perkelti arčiau namų. Problema yra ta, kad fabriko per metus iš vienos valstybės neperkelsi. Tiesa pasakius, protingiausi verslininkai fabrikus iš Kinijos pradėjo iškėlinėti dar gerokai prieš pandemijos pradžią. Kodėl? Kinija nebėra pigios darbo jėgos šalis. Aišku, tie kas ieško pigios darbo jėgos fabrikus iškėlė į aplinkines valstybes, tokias kaip Indija, Vietnamas, Kambodža ir jų kaimynus. Tačiau pandemijos pradžia visas valstybes privertė susimąstyti ir JAV ėmėsi skatinti fabrikų atidarymą šalies viduje. EU taip pat pradėjo kalbėti apie tai, kad reikia fabrikų EU teritorijoje. Nesu tikras, kiek EU kalbos virs realiais darbais.

Tęsiant mintį, antroji Kinijos žlugimo priežastis yra pasaulio fabrikas. Labai grubiai, visas šalis pagal išsivystymo lygį galima dalinti į tris kategorijas. Pirmasis lygis vadinamas žemdirbystės lygiu. Tai kai valstybė neturi nieko ir didžioji dauguma gyventojų gyvena kaimuose bei augina maistą savo pačių išgyvenimui. Antrasis lygis yra pasaulio fabrikas. Tai kai šalis turi daug pigios darbo jėgos. Šalies politika yra stabili, jokių vidinių karų. Pigi darbo jėga bei stabili politika pritraukia užsienio investuotojus. Jie ateina į šalį, pastato fabrikus, moka centus už produkciją, o patys uždirba milijonus. Jeigu šalies politikai nekorumpuoti ir nedurni, tai visi gyventojai šituo laikotarpiu imi turtėti. Šis lygis baigiasi, kai algos pakyla taip stipriai, kad investuotojai pradeda ieškoti pigesnės darbo jėgos. Trečiasis lygis yra aukštesnių technologijų šalis. Aukštesnes technologijas labai grubiai galim padalinti į dvi dalis: programinę įrangą ir kompiuterių komponentus.

Jeigu Kinija nori gyvuoti toliau, jinai privalo pereiti į trečią lygį, bet tai nėra lengva. Didžiausios semikonduktorių kompanijos yra Intel (JAV), Samsung (Pietų korėja), TSMC (Taivanas). Kinija nemoka gaminti semikonduktorių. Tą patį galima pasakyti ir apie kitus kritinius kompiuterių komponentus. Kai kalbame apie programinę įrangą, tai pasaulyje dominuoja JAV kompanijos: Google, Facebook, Microsoft. Vienintelė kinų kompaniją, kuriai pavyko sulaukti pasaulinio dėmesio yra TikTok. Tai nereiškia, kad kinai, neturi stiprių programinės įrangos įmonių viduje, bet Kinijos prezidentas Xi Jinping nemano, kad socialiniai tinklai ir kitos programos sukuria vertės Kinijai, todėl prieš kelis metus jis nuskalpavo visas IT įmones. Protingi vadovai išėjo į pensiją ir buvo pakeisti komunistų partijos funkcionieriais. Ne tokie protingi gavo pasisvečiuoti Kinijos koncentracijos viešbučiuose, kad įgautų proto. Sunku būti geru šokėju, kai šaudai sau į kojas.

Jeigu statybininkui Jonui yra dvidešimt metų, visai gali būti, kad jis tas programuotoju. Jeigu statybininkui Jonui yra keturiasdešimt metų, yra lygiai nulis procentų, kad jis taps programuotoju. Kinijai reikia persiorientuoti iš pigios produkcijos į aukštesnę, bet tai nėra tas pats įjungti šviesą. Realiai persiorientavimas turi vykti kartu su kartos kaita arba kitaip sakant, tai ilgas procesas. Būti darbininku prie surinkimo konvejerio nereikia diplomo. Naujų procesorių neturėdamas tinkamo išsilavinimo nesukursi. Bet kol žmonės perka Kinijos prekes, mes turime laiko, ar ne?

Ne. Pandemija parodė, kad JAV ir EU turėtų statyti fabrikus savo teritorijose. Jeigu JAV pasistatys fabrikus savo teritorijoje ir nustos pirkti kiniškas prekes, Kinijai tereiks surasti naują pirkėją? Šita situacija skamba absurdiškai juokingai, bet didžioji dalis pasaulio laivyno priklauso JAV ir EU. T.y. tie laivai, kurie atveža prekes priklauso ne kinams. Jeigu JAV neperka iš Kinijos, tai dingsta jų laivynas. Kinija neturi kuo pakeisti JAV laivyno, kitos šalys laivų nepaskolins, patys greitai tiek daug laivų nepasistatys. Aišku, kinai nedurni ir jie numatė tokią galimybę. Todėl jie dar 2013 metais pradėjo Belt and Road Initiative (BRI). Belt reiškia automobilių kelius ir geležinkelius. Road reiškia jūrų kelius. Neklauskite, kinų logikos aš negaliu paaiškinti.

BRI idėja yra investuoti į infrastruktūros projektus kitose šalyse. Teoriškai tai yra labai gera idėja, kuri turėtų padėti Kinijai eksportuoti daugiau prekių. Daugelis projektų vyko trečio pasaulio šalyse, kurioms jokios kitos institucijos nesutiko teikti paskolų, nes rizika, jog paskolos bus negražintos, tiesiog per didelė.

Teoriškai infrastruktūros projektai visuomet pakelia/pagerina šalies ekonomiką, tačiau BRI atveju taip neįvyko. Pirmiausia akivaizdi priežastis – trečio pasaulio šalyse yra didelė korupcija, todėl lėšos buvo panaudotos neefektyviai. Antros priežasties jūs neatspėtumėte per milijoną metų. Pavyzdžiui 2018 BRI nusprendė Angoloje statyti hidroelektinę. Labai geras dalykas ar ne? Vietoj to, kad samdyti vietinius statybininkus, pirkti vietines medžiagas, Kinija viską atsivežė iš Kinijos. Taip, jūs supratote teisingai, keli šimtai statybininkų buvo atvežti iš Kinijos projekto įgyvendinimui. Gaunasi taip, kad Kinija duoda pinigus įgyvendinti infrastruktūros projektui, visi pasiima atkatus ir tuomet tie pinigai grįžta į Kinija per kompanijas, kurios įgyvendina projektus. Nežinau, kaip jums, bet tai man panašu į mafijos pinigų plovimą, bet kokiu atveju visi tie pinigai, kurie turėtų stimuliuoti šalies ekonomiką, jos nepasiekia. Didžioji dalis BRI projektų buvo nesėkmingi, bet paskolos buvo išdalintos ir jas reikia gražinti.

Trečioji priežastis, kuri gali lemti Kinijos žlugimą – paskolos. Pandemija plus karas reiškia, kad daugelio trečio pasaulio šalių ekonomika atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje, naftos kainos pasiekė beprotiškus lygius, be naftos neveikia nei transportas, nei fabrikai. Maisto atveju problema ne kainos, bet kad jo apskritai sunku nusipirkti. Ukraina buvo vienas iš didžiausių pigių maisto produktų tiekėjas. Taigi, reiškia, jog daugelis trečio pasaulio šalių atsisakys gražinti paskolas ir nėra taip, kad Kinija gali ką nors padaryti. Jeigu šalis turtinga ir nenori gražinti, jūs jai galite grasinti. Jeigu šalies vyriausybė ant žlugimo slenksčio, jiems vidinės problemos yra svarbiau nei bet kokios išorinės grėsmės.

Jeigu jau pradėjome kalbėti apie išorės finansų problemas, tai laikas paminėti ir vidaus problemas. Ir tai yra ketvirtoji priežastis – vidaus finansinės problemos.

Kinijoje principe visos kompanijos priklauso valstybei (nesigilinkite, tai sudėtinga). Kadangi, akcijų nėra, tai žmonės negali į jas investuoti. Atitinkamai kitų finansinių instrumentų irgi nėra arba jie yra nepopuliarūs, nes neatrodo patikimi. Tai į ką gali investuoti eilinis kinas? Į nekilnojamą turtą arba, kitaip sakant, į butą. Idėja labai paprasta: nusiperki butą, palaikai dešimt metų, parduodi, uždirbi milijonus. Profit. Jeigu jūsų šarabanas dar sukasi perskaičius tokį ilgą tekstą, tai turite suprasti, kad toks dalykas negali tęstis amžinai. Domino pradėjo byrėti šį pavasarį. Bet iki to pasiekė neįtikėtino absurdiškumo lygius.

Kalbant lietuviškais terminais, visa žemė Kinijoje priklauso savivaldybėms. Savivaldybės išnuomoja žemę statybininkams. Nuomos pinigai sudaro 50% savivaldybės biudžeto. Statybininkai išsinuomoję žemę suprojektuoja pastatus ir parduoda butus. Savaime suprantama, joks kinas nėra toks turtingas, kad galėtų sumokėti už butą iš savo kišenės. Jis pasiima paskolą. Kinijoje yra normalu pirkti butą, kai namas dar nebuvo pradėtas statyti.

Statybininkai parduoda butus, surinkę pinigus, jie ima statyti namus ar ne? Ne. Už surinktus pinigus jie išsinuomoja daugiau žemės iš savivaldybės ir atitinkamai parduoda butus. Tai už kokius pinigus statybininkai stato namus? Jie užstato bankui nepastatytus, jau parduotus butus ir gauna paskolas. Šitoje vietoje jums turėtų kilti du klausimai: kaip galima bankui užstatyti nepastatytą butą? Antrasis: kaip galima bankui užstatyti butą, kuris jau parduotas ir tau nepriklauso?

Bet įdomūs dalykai čia dar nesibaigia. Kadangi, daugelis žmonių pirko butus spekuliaciniais tikslais, tai į daugelį jau pastatytų namų nebuvo atvestas vandentiekis, elektra, dujos. O kam? Vis tiek niekas ten negyvens. Žmogus palaikys butą dešimt metų ir tuomet suras durnelį, kuriam tą butą parduos. Taip Kinijoje atsirado vaiduoklių rajonai.

Įdomių dalykų yra dar daugiau. Statybininkai iš savivaldybės išsinuomoja žemę 10 metų, ar 25, ar 50. Kas atsitiks, kai žemės nuomos laikas pasibaigs? Pastatas stovi. Jis priklauso šimtui ar panašiai žmonių. Statybininkai jau senai patepė slides. Ar savivaldybė nugriaus pastatą ir iškraustys visus gyventojus? Ar savivaldybė pradės reikalauti žemės mokesčio iš gyventojų? Atsakymo šiuos klausimus, nežino niekas.

Dėl savaime suprantamų priežasčių savivaldybės nieko nedarė dėl tokios keistos situacijos statybų rinkoje. Galiausiai neapsikentęs įsikišo pats prezidentas Xi Jinping. Jis įvedė trijų lygių skolinimosi taisykles. Bet jis įsikišo gerokai per vėlai. Didžiausios statybų kompanijos pralėkė tuos tris lygius senų seniausiai. Statybų kompanijos nebankrutavo tik todėl, kad valstybė laiko jas pripirštas ant gyvybės palaikymo aparato. Ir tuomet atsitiko įdomiausia šitos istorijos dalis. Kinai išėjo į protestus. Iš pradžių viename mieste, bet netrukus tai išplito į šimtus miestų. Kinai atsisako gražinti paskolas, kurias pasiėmė butams pirkti. Normaliame pasaulyje, jeigu atsisakai mokėti paskolą, ateina bankas ir atima tavo butą. Bet butai dar nepastatyti, todėl nėra ką atimti.

Iš pradžių Kinija bandė imtis standartinių priemonių: neuniformuoti policininkai sumušė ir areštavo visus protestuotojus. Kai tai nepadėjo, valdžia įvedė tankus. Kai tai nepadėjo, valdžia pažadėjo surasti pinigų pastatyti nupirktiems butams. Bet neaišku ar kinai turi iš kur paimti tų pinigų. Matote, Kinijoje visi, kas turi smegenų nemoka mokesčių (Šituo klausimų čia nesiplėsiu, nes tekstas ir taip per ilgas, bet tai yra viena iš priežasčių, kodėl žemės nuoma sudaro 50% savivaldybių biudžetų). Na, bet tarkime, valdžia suranda pinigų, pastato pastatus. Kas tuomet? Daugelis butų buvo pirkti tikintis, kad jų kainos pakils. Bet po tokios situacijos geriausiu atveju kainos išliks stabilios, blogiausiu labai žiauriai kris, taigi, eiliniai kinai pralošė nesvarbu ką valdžia darys.

Spėkit kokia pramonė labiausiai kenčia sutrikus statyboms? Plieno. Plienas namuose naudojamas armatūroje ir konstrukcijose. 50% viso pagaminto plieno buvo sunaudojama namų statybose. Kinija per mėnesį pagamindavo daugiau plieno nei JAV per metus. Kadangi, plieno pardavimai krito, daugybė įmonių užsidarė, buvo atleista daugybė darbininkų. Bet Kinija vis tiek turi daugybę plieno. Trumpas įvedė Kinijos plienui tarifus, kad apsaugotų vietinę pramonę. EU įvedė dar griežtesnius. Taigi, Kinija net negali eksportuoti savo pigaus plieno į didžiausias pasaulio rinkas.

Grįžtant prie protestų, kad jų būtų nebūtų maža, taip pat vyksta protestai dėl kitų priežasčių. Per daug neišsiplečiant, vienas bankas paragino žmones investuoti savo santaupas už labai gerą grąžos procentą, dvigubai didesnį nei bet kuris kitas bankas Kinijoje. Ir kaip visi žinome, kas skamba per daug gerai, yra per daug gerai. Bankininkas susirinkęs visus pinigus pabėgo iš šalies. Piliečiai liko be pinigų. Valdžia pasakė: patys esate durniai, kad į tokius dalykus kišate pinigus. Žmonėms toks atsakymas nepatiko, todėl jie išėjo protestuoti. Kituose miestuose žmonės nusprendė pasidomėti savo bankais ir tuomet sužinojo, kad nuo kortelės gali nusiimti nedaugiau nei ~100$ per dieną. Prasidėjo bankų apgultis. Visi puolė imti pinigus iš bankomatų. Labai greitai bankomatai tapo tušti, todėl žmonės pradėjo buriuotis prie bankų. Daugeliui žmonių buvo užblokuotos kreditinės kortelės, jas atsiblokuoti taip pat galima tik atėjus į banką.

Savaime suprantama, tiek apie bankų, tiek apie butų problemas Kinijoje kalbėti griežtai draudžiama, bet kai žmogus netenka visų savo gyvenimo santaupų, kuo jam gali pagrasinti valdžia? Kalėjimu? Kalėjime yra nemokamas stogas ir maitinimas, skamba geriau nei alternatyva.

Penktoji priežastis – populiacijos problemos. 1970 metais Kinijoje gimdavo 2.82 vaiko vienam gyventojui. Kinijos valdžia norėdama suvaldyti be proto augančią populiaciją 1980 metais įvedė vieno vaiko politiką. Vieno vaiko politika buvo panaikinta 2016 metais, bet tai niekam nerūpėjo. 2020 metų duomenimis Kinijoje gimė 0.37 vaiko vienam gyventojui. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad aš cituoju oficialią statistiką, kuri dažniausiai būna gerokai pagražinta.

Oficialiai vyrų išėjimo į pensiją amžius Kinijoje yra 60, moterų - 55 metai. Kad jums nereiktų daryti matematikos, 1970 metais gimę vyrai išeis į pensiją 2030, moterys - penkiais metais anksčiau. Visome pasaulyje viskas yra paremta tuo, kad išėjusius į pensiją žmones išlaiko dirbantys žmonės. Kaip galite matyti, jeigu pensijos amžius nebus ilginimas, labai daug žmonių išeis į pensiją, bet nebus jaunų žmonių, kurie juos pakeistų. Demografijos problemas turi absoliučiai visos pasaulio šalys. Kadangi tai liečia visas šalis, tai pakalbėkime kaip čia atsidūrėme.

Jeigu esi žemdirbys, tai vaikai yra pigi darbo jėga. Kuo daugiau vaikų turi, tuo didesnį ūkį gali apdirbti. Vaikai taip pat reikalingi, kad pasirūpintų tavimi senatvėje. Tačiau, jeigu esi pirmo pasaulio šalyje, tai greičiausiai dirbi darbą niekaip nesusijusi su ūkių. Vaikų auginimas reiškia pertrauką karjeroje ir atitinkamai grįžus - mažesnę algą. Jeigu pertraukos nedarytum, tuomet tavo alga gali būti dvigubai ar net trigubai didesnė. Pirmo pasaulio šalyse visi stengiasi daryti karjerą, uždirbti kiek galima daugiau pinigų ir iš jų gyventi senatvėje. Maždaug tuo metu, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, Kinija tapo valstybe, kur karjerą daryti yra svarbiau nei auginti vaikus. Aš nežinau nei vienos valstybės, kuri po tokio virsmo grįžtų atgal prie vaikų auginimo.

Šeštoji priežastis – maisto trūkumas. Ką Kinijoje trūksta maisto? Prisimenate, kai aš sakiau, kad visos priežastys susiję? Kinijai gresia vidinės ir išorinės finansinės problemos. Kas paprastai kalbant reiškia, kad jie turės mažiau pinigų. Mažėjanti populiacija reiškia, kad bus mažiau dirbančių žmonių, kas reiškia, kad fabrikai pagamins mažiau produktų pardavimui. Kas paprastai kalbant reiškia, kad Kinijos valdžia turės mažiau pinigų. Jeigu JAV ir EU pasistatys savo fabrikus (ir čia didelis jeigu), tuomet jie mažiau pirks prekių iš Kinijos. Kas paprastai kalbant reiškia, kad Kinijos valdžia turės mažiau pinigų.

Mes visi žinome, kad Kinija yra pasaulio fabrikas arba kitaip sakant, jie eksportuoja daug produktų. Ar jums kada kilo klausimas ką jie importuoja? Kuras – $403 milijardai. Kuras reikalingas tiek elektrinėms, tiek fabrikams, tiek transporto priemonėms. Chemikalai - $60 milijardų. Aš nežinau kiek iš jų sudaro trąšos, kiek iš jų kitokio pobūdžio chemija. Vaisiai, daržovės - $60 milijardų. Mėsa - $31 milijardas. Javai - $21 milijardas. Žuvis - $13 milijardų. Aš suprantu, kad tiesiog skaičiai jums nieko nesako, tai palyginimui visos Lietuvos biudžetas 2021 metais buvo 18 milijardų.

Nežinau kaip jūs, bet mano mama mėgsta auginti daržovės balkone, paprastai pasisodina vieną pomidorų krūmą, vieną agurkų krūmą. O vienais metais netgi augino bulves. Bendrai paėmus iš viso derliaus galima paruošti vakarienę vienam žmogui. Jeigu žmogus nevalgo daug, tai dvi vakarienes. Problema, su gyvenimu mieste, kad žmonės patys negali užsiauginti maisto. Mano anksčiau minėtame Šanchajuje gyvena 25mln žmonių. Kaip juos išmaitinti? Jeigu Kinija galėtų pilnai išmaitinti savo gyventojus, jie neimportuotų tiek daug maisto iš kitų šalių. Jeigu Kinijai kils problemų su finansais, jie turės dalies importų atsisakyti. Kas atsitiks tuomet? Žmonės iš miestų kelsis gyventi atgal į kaimus, kad galėtų užsiauginti maistą sau. Deja, miestai vaiduokliai užima tikrai daug žemės, kuri galėtų būti panaudota maisto auginimui. Taigi, net visi norintys negalės grįžti į kaimus. Tuo pačiu reikia nepamiršti, kad pensininkai valgyti nori, bet pridėtinės vertės ekonomikoje nesukuria. Jeigu reikės, pensininkai dirbs ūkyje, bet 60-metis nėra toks efektyvus ūkio darbuose kaip 30-metis ir tai ypatingai pasijaus, jeigu 60-metis visą savo karjerą darė ofise.

Taigi, pabandykime apibendrinti. Šitame be proto ilgame tekste nurodžiau šešias priežastis, kodėl Kinijos ateitis yra rožių kotais klota. Šiuo metu Kinijoje vyksta įvairūs dalykai, apie kuriuos mes nežinome, nes cenzūra. Pasaulis taip pat keičiasi ir kai kurių dalykų dar nėra dabar, bet jie gali atsirasti per ateinantį penkmetį. Aš nuoširdžiai norėčiau, kad Kinija žlugtų, nes jie komunistai, bet ar tai iš tiesų atsitiks, reikės šiek tiek palaukti. Jeigu Kinija iš tiesų žlugs. Azijos žemyne turėtume pamatyti karinių konfliktų. Kinija nesutaria su daugelių savo kaimynų ir jie tikrai nepraleis progos, pasitaisyti savo sienų ribas.

Turi klausimų, pasiūlymų, kritikos? Spausk 'reply' ir parašyk man.

NePo

Geriausia animuota komedija kokią esu matęs. Labai stipriai rekomenduoju.

​https://www.nepo.lt/animacija-cromartie-high-school/

Internetas

Pasirodo viduramžiais, kai arkliai buvo pagrindinė transporto priemonė, žmonės arklius šerdavo duona. Duona buvo gaminama iš įvairių miltų likučių maišant juos su pigiausiais - pupelių miltais. Pagal skonį duona primena pilno grūdo duoną (tos kur dabar labai madingos).

​https://www.atlasobscura.com/articles/what-is-horse-bread

Suomijos peizažai žiemą atrodo kaip iš kitos planetos.

​https://earthlymission.com/these-trees-in-northern-finland-freeze-in-unique-shapes-creating-an-otherwordly-landscape/

Žmonės sako, kad prieš skrydį reikia pasitepti kremu nuo saulės. Hm. Niekada nebūčiau pagalvojęs.

​https://nowiknow.com/why-you-should-put-on-sunscreen-before-you-go-on-vacation/

Arabai paskelbė, kad nori statyti 170km ilgio dangoraižį. Aš nemanau, kad tai realiai įgyvendinama, bet pati idėja tikrai žavi iš absurdiškumo pusės.

​https://newatlas.com/architecture/the-line-saudi-arabia-neom/

​https://www.theinspiration.com/2022/07/the-line-a-170-km-long-skyscraper-housing-nine-million-people/

Nerealūs piešiniai ant rąstų.

​https://www.thisiscolossal.com/2022/07/melpomeni-chatzipanagiotou-wood-illustrations/

Įvairių padarų akys. Tai ko ne tik gyvenime, bet ir internete kiekvieną dieną nepamatysite.

​https://www.sciencefocus.com/nature/animal-eyes/

Gyvūnų hibridai, nuostabios fantastinės iliustracijos.

​https://www.thisiscolossal.com/2022/07/beto-val-surreal-illustrations/

Epiniai įvairių miestų žemėlapiai.

Kaunas https://hoodmaps.com/kaunas-neighborhood-map

Vilnius https://hoodmaps.com/vilnius-neighborhood-map

Šitas žemėlapis parodo žinomiausius žmones iš kiekvieno miesto. Žinomiausias žmogus iš Kauno yra anarchistė Emma Goldman. Žymiausias žmogus iš Vilniaus yra rašytojas, režisierius, diplomatas ir lakūnas Romain Gary.

​https://tjukanovt.github.io/notable-people

Radai įdomių nuorodų? Spausk 'reply' ir jos bus įtrauktos į sekantį naujienlaiškį.

Naujienlaiškis. Praėjusios savaitės naujienlaiškis buvo išsiųstas 127 žmonių. Atidarė 69%, paspaudė 105 nuorodas.

Persiųskite šį naujienlaiškį savo draugams, nes jie irgi norėtų sužinoti apie gerus ir įdomius dalykus, kuriuos jūs skaitote.

Šios savaitės naujienlaiškis iliustruotas Jeannie Phan darbais, daugiau jų galite rasti adresu https://www.jeanniephan.com

Šios savaitės naujienlaiškis išsiųstas 127 žmonėms.