Perdirbimas nėra verslas

Sveiki,

Aš niekada nežiūrėjau SharkTank, bet lietuviška versija – Rykliai man labai patinka. Visas laidas (du sezonai po 8 laidas) rasite TV3 svetainėje. Jeigu turėčiau atliekamų pinigų, norėčiau būti ryklys, nors turiu prisipažinti, kad nedaug laidoje rodytų idėjų būtų sulaukę mano investicijos.

Studentės padarė laboratorinį darbą ir tuomet pristatė jį rykliams kaip verslą. Aš irgi kažkada buvau studentas, man irgi kažkada reikėjo padaryti verslo planą (aš gaminau alų). Kai studentai daro laboratorinius, tai viskas yra rožėmis klota. Šiandien aš noriu pakalbėti apie tai kodėl rykliams pristatyta idėja yra bloga. Beje, rykliai neinvestavo, nes laboratorinis darbas nėra verslas.

Tai kokia ta magiška super idėja? Studentės sugalvojo surinkti daržovių atliekas iš restoranų ir iš to gaminti maistą žuvytėms. Kadangi, atliekų surinkimas yra nemokamas, tai produkto savikaina labai maža, už tai pelnas milžiniškas. Su šita idėja yra labai daug problemų. Nuo ko pradėti?

Restoranai yra verslas. Verslo tikslas yra mažinti išlaidas ir didinti pelną. Tarkim, restoranas pastebi, kad daug agurkų yra išmetama, nes žmonės jų nesuvalgo. Taigi, logiška, restoranas nustoja dėti agurkus į patiekalus. Išlaidos sumažėja. Patiekalų kainos nėra sumažinamos, taigi pelnas padidėja. Bet sumažėja išmetamų daržovių kiekis, taigi, sumažėja potencialios žaliavos žuvyčių maistui kiekis.

Logiška tikėtis, kad restoranai gamina vienus patiekalus antradieniais, kitus trečiadieniais. Taigi, atliekų skaičius priklauso nuo dienos: vieną dieną daugiau, kitą – mažiau. Bet dienos yra smulkmena. Daugelis restoranų keičia menių kiekvieną sezoną ir tai yra logiška, nes skirtingais sezonais skirtingos daržovės kainuoja pigiau. Taigi, vieną sezoną atliekų gali būti daugiau, kitą – mažiau. Verslui svarbu stabilus žaliavų tiekimas, ko restoranai negalėtų užtikrinti.

Kas bus jeigu tarp žaliavų pateks žuvies kaulas? Netyčia, juk taip gali pasitaikyti. Ar tai jau tragedija ir visas atliekas reikia išmesti, ar tiesiog viską galima sumalti ir niekas nepastebės? Žuvytės gi nesiskųs, kalbėti nemoka.

Restoranai yra vienas iš sudėtingiausių verslų ir nuolatos užsidaro. Atsidaro nauji ir vėl užsidaro. Taigi, sudarei sutartį su restoranu, restoranas užsidarė, nebeturi žaliavos gamybai. Toje pačioje vietoje atsidarė naujas restoranas, taigi, turi eiti ir kalbėti su naujo restorano savininkais, sudaryti naują sutartį.

Tarkim, sudarei sutartis su visais Vilniaus miesto restoranais. Surinkti nėra problema, paleidai vieną sunkvežimį, apvažiavo visą miestą surinko. Tarkim, sudarei sutartį su visais Lietuvos restoranais. Dabar tai yra problema. Jeigu tavo fabrikas Vilniuje, iki Klaipėdos yra 200 kilometrų, o sunkvežimiai ant gerų norų ir svajonių nevažiuoja. Nelendant į matematiką, tarkim, kad surinkti žaliavas Klaipėdoje yra 2x brangiau nei Vilniuje, vien dėl atstumo iki fabriko. Kiek restoranų turi pasirašyti sutartį, kad tą daryti apsimokėtų?

Restoranai yra verslas ir verslas nori uždirbti pajamas visais būdais. Jeigu aš sužinočiau, kad tu darai verslą iš mano atliekų, aš prašyčiau mokesčio. Aš geriau neduočiau tau nieko, sumokėčiau už išvežimą pats, nei tau leisčiau uždirbti. Galbūt ne visi žmonės yra tokie kaip aš, bet tokių tikrai būtų ne vienas, kas reiškia, kad žaliavos nėra nemokamos. Jos, aišku, būtų pigesnės, nei pirkti šviežias daržoves, bet nebūtų nemokamos, vadinasi produkto savikaina nėra tokia maža, o pelnas ne toks didelis.

Ar šita idėja yra visiškas šūdas? Ne. Bet jos negalima daryti kaip globalaus verslo. Kita vertus galima daryti kaip socialinį verslą. Koks skirtumas? Kadangi, viskas priklauso nuo to, ką restoranai išmeta, tai nebus stabilaus rezultato. Vieną mėnesį galbūt bus pagaminta 100 pakuočių, kitą – tik 10. Produktą reikia reklamuoti kaip „žalia“ t. y. perdirbamos šiukšlės, bet kartu su reklama ir ant pakuotės rodyti visus restoranus, kurie prisideda prie iniciatyvos. Ir, aišku, iš socialinio verslo būtų nuodėmė tapti milijonieriumi.

Dar viena problema, kurią būtina paminėti, kad idėja nėra verslas. Kika gamina šunų, kačių maistą, kas jiems trukdo taip pat gaminti ir žuvyčių maistą? Jie turi fabriką, jie turi darbuotojų, jie tą patį padarytų šimtą kartų greičiau. Angliškas terminas moat (lt. Griovys) reiškia, tai kas apsaugos tavo verslą nuo nukopijavimo. Ir šitame versle nėra nieko ką galima būtų apsaugoti. Pavyzdžiui paimkime Nvidia. Ne kiekvienas norintis gali gaminti grafines kortas. Tam reikia daug pinigų ir daug specialistų. Surinkti daržoves ir paversti žuvyčių maistą nereikia nei daug pinigų, nei aukšto išsilavinimo specialistų. Kiekvienas norintis gali gaminti ir pardavinėti sumuštinius, bet ne kiekvienas norintis gali vadintis McDonalds. McDonalds stiprybė nėra produktas, bet prekės ženklas.

Surinkti daržoves yra ne vienintelė idėja. Taip pat galima surinkti panaudotą aliejų ir gaminti biodegalus. Galima surinkti panaudotus kavos tirščius ir gaminti šviestuvus. Visais atvejais verslas turės tas pačias problemas, tai bus labiau amatas, kiemo verslas, nei didelis pasaulinis verslas.

Yra vienintelė išimtis, tai surinkti kavos tirščius ir iš to daryti meną. Kodėl? Menas nekuria stabilios išeigos. Kai kuri meną, tau nereikia kiekvieną mėnesį pagaminti 10.000 pakuočių. Tu pagaminti vieną, gal du kūrinius, o galbūt nepagaminsi nieko. Antra, meno kaina nepriklauso nuo žaliavų. Geras menas gali kainuoti tūkstančiais ar milijonais. Taigi, nesvarbu kokiu būdu gausi tuos kavos tirščius. Kita vertus, gera istoriją apie tirščių gavimą gali padidinti meno vertę…

Tai tiek šiam kartui.

Turi klausimų, pasiūlymų, kritikos? Spausk 'reply' ir parašyk man.