Sveiki,

Paskutiniu metu ėmiau daug klausyti Peter Zeihan. Peter yra geopolitikos analitikas, konsultantas. Kad ir ką tos pareigos reikštų. Peter nesenai išleido naują knygą ir dabar dalina daug intervių ją reklamuodamas. Pagrindinė jo kalbų mintis yra dvilypė: geriausi metai jūsų gyvenime buvo 2019, daugiau tokių gerų metų nebus; globalizacija baigėsi, ateina nauji laikai.

Aš visuomet buvau už globalizaciją ir prieš nacionalizmą. Kodėl globalizacija tokia svarbi? Paimkime labai paprastą pavyzdį. Tarkim, jūs norite nusipirkti naują telefoną. Kur eisite pirkti naują telefoną? Į Apple parduotuvę? Lietuva lietuviams. Nėra Apple parduotuvės. Jūs turite pirkti lietuvišką telefoną. Man rodos prieš daug dešimtmečių Teltonika bandė sukurti telefoną, bet telefonas sulaukė lygiai nulio dėmesio. Na gerai, bet lietuviai gali pagaminti telefoną ar ne? Tarkim, kad telefoną pagaminti reikia trijų dalykų: ekrano, procesoriaus ir baterijos.

​Čia yra visas straipsnis apie telefono ekrano chemiją, bet realiai jums užteks žinoti, kad ekranui pagaminti reikia silicio ir aliuminio. Procesoriui - reikia silicio. Čia yra straipsnis apie telefonų baterijas, bet jums užtenka žinoti, kad mums reikia kobalto, nikelio, mangano, geležies ir ličio. Kaip manote, kiek iš šitų elementų galima rasti Lietuvos teritorijoje?

Didžiausi silicio tiekėjai yra Kinija, Norvegija ir Brazilija. Didžiausi aliuminio tiekėjai yra Kinija, Indija ir Rusija. Jeigu žiūrėti Europoje, tuomet Norvegija ir Islandija. Didžiausi kobalto tiekėjai yra Kongas, Rusija, Australija. Didžiausi nikelio tiekėjai yra Indonezija, Filipinai ir Rusija. Didžiausi mangano tiekėjai yra Pietų Afrika, Gabonas, Australija. Europoje – Ukraina. Didžiausi geležies tiekėjai yra Australija, Brazilija ir Kinija. Europoje – Ukraina, Švedija, Austrija. Didžiausi ličio tiekėjai yra Australija, Čilė ir Kinija.

Kitaip sakant, jeigu apsiribosime tik ES teritorija, mobilius telefonus pagaminti būtų sudėtinga.

Jeigu šis pavyzdys jums atrodo per daug sudėtingas, tiesiog pažiūrėkite į Baltarusiją ir viskas taps aišku.

Brexit yra dar vienas nacionalizmo pavyzdys. Viena iš priežasčių pasitraukti iš ES buvo ta, kad žmonės iš rytų valstybių kaip lenkai ir lietuviai negalėtų lengvai patekti į šalį ir ten įsidarbinti. Įgyvendinus Brexit paaiškėjo, kad Anglijai trūksta furų vairuotojų ir padavėjų. Šitie darbai yra per daug prasti vietiniams. Ką daryti? Reikia daryti nuolaidas žmonėms iš rytų, kad jie atvyktų į šalį ir užimtų laisvas darbo vietas. Bet kokia tuomet Brexit prasmė?

Jeigu pažiūrėtumėte į pasaulį plačiai pamatytumėte, kad geriausiai gyvena atviros demokratijos. Diktatūros visuomet gyvens blogiau, nes diktatūros iš principo yra uždaros. Jeigu pabandytumėte išrikiuoti diktatūras pagal gyvenimo kokybę sąrašo viršuje atsidurtų Kinija, sąrašo apačioje rastumėte Turkmėniją (jūs turbūt pamiršote, kad tokia valstybė egzistuoja?). Tačiau yra valstybių, kuriose yra blogiau gyventi nei diktatūrose, tai būtų stipriai korumpuotos demokratijos. Gal paskutiniu metu ką nors girdėjote apie Šri Lanką?

Globalizacija iš principo yra darbų pasidalinimas. Kiekviena valstybė gali specializuotis tose srityse kur jos yra geriausios arba priklausomai nuo to kokių resursų turi. Nacionalizmas iš principo reiškia, kad kiekviena šalis gali padaryti pati viską ir tikiuosi pavyzdys su mobiliais telefonais jau įrodė, kad tai ne tiesa. Priežastis kodėl viduramžiai užtruko taip ilgai, nes kiekvienas buvo už save. Per paskutinius šimtą metų mes pasiekėme daugiau technologinio progreso nei per visus žmonijos amžius anksčiau, nes pasaulis atsivėrė.

Kaip mes atsidūrėme dabartiniame pasaulyje? Pasibaigus antram pasauliniam karui JAV liko vienintele valstybe su dideliu laivynu. Visoms valstybėms jie pateikė pasiūlymą: jeigu padėsite mums kovoti šaltąjį karą su komunistais ir leisite savo teritorijoje pastatyti karines bazes, mes savo ruožtu saugosime jūsų krovinius jūrose ir vandenynuose nesvarbu kur jūs norėtumėte plaukti. Kitaip sakant JAV tapo pasaulio policininku ir tai garantavo saugumą, ko pasekoje vakarai suklestėjo. Žlugus Sovietų sąjungai Rytų Europa taip pat gavo šansą prisijungti prie globalizacijos ir rezultatais mes negali skųstis. Tiesa pasakius, ne tik rytų Europa, Kinija bei Rusija taip pat buvo pakviestos prie bendro stalo. Deja, nevisi yra kultūringai išauklėti ir žino kaip prie to stalo elgtis.

Tai kodėl geri dalykai baigiasi? Paskutiniai septini JAV prezidentai buvo nacionalistai ir kiekvienas sekantis didesnis nacionalistas nei prieš tai buvęs. Dabar JAV už savo teritorijos ribų turi mažiau karių nei bet kada anksčiau. Galbūt teko girdėti apie JAV pravalą pasitraukiant iš Afganistano?

JAV yra didelė valstybė ir jinai gali rasti daugelį resursų savo teritorijoje arba kaimyninėse teritorijose. Globalizacijos dingimas, jiems nesukels didelių problemų. Tačiau kitoms valstybėms bus nesaldu.

Tai kad JAV atlieka pasaulinio policininko vaidmenį turtėja visi, bet turbūt labiausiai JAV erzina, kad turtėja Kinija, kuri tuo pačiu grasina JAV.

Jeigu JAV atsisako priimti pasaulinio patrulio vaidmenį ar galime surasti kitą? Mes tikrai nenorime, kad tuo patruliu taptų Rusija ir turbūt nekyla klausimų kodėl. Kinija nebūtų geriau. Aš nesu tikras, ar Europos sąjunga turi nori būti pasaulio policininku. Ir jeigu noro būtų, tuomet reiktų galvoti apie galimybes, kurios neatrodo optimistiškai, bet jeigu yra noro, galima įdėti darbo.

Jums gali kilti klausimas: o ar apskritai pasaulio policininkas reikalingas? Nuo ko jis saugo? Viena priežastis yra piratai, bet piratai yra labai mažas dalykas. Daug didesnis yra kaimynai. Pavyzdžiui Pietų Kinijos jūrą supa 9 valstybės, kiekvienos iš jų įsivaizduojama jūrinė teritorija konfliktuoja su mažiausiai vienu kaimynu. Kinijos norai konfliktuoja su visais kaimynais. Vienintelė priežastis, kodėl niekas nešaudo, nes pasaulio policininkas stebi. Jeigu pasaulio policininko nėra, kas tuomet garantuos taiką? Kilus konfliktui jūroje nukentės visos ten esančios valstybės. Kinija labiausiai, nes jinai didžiausias eksportuotojas. Bet taip pat nukentės ir visos valstybės, kurios importuoja prekes iš Kinijos ar jos kaimynų.

Kitaip sakant, pasaulio policininkas užtikrina, kad kaimynai, kurie nemoka susikalbėti nekibtų vieni kitiems į atlapus.

Kita globalizacijos pabaigos priežastis yra demografija. Aš pacituosiu tekstą iš praėjusios savaitės naujienlaiškio apie Kinijos pabaigą.

Jeigu esi žemdirbys, tai vaikai yra pigi darbo jėga. Kuo daugiau vaikų turi, tuo didesnį ūkį gali apdirbti. Vaikai taip pat reikalingi, kad pasirūpintų tavimi senatvėje. Tačiau, jeigu esi pirmo pasaulio šalyje, tai greičiausiai dirbi darbą niekaip nesusijusi su ūkių. Vaikų auginimas reiškia pertrauką karjeroje ir atitinkamai grįžus - mažesnę algą. Jeigu pertraukos nedarytum, tuomet tavo alga gali būti dvigubai ar net trigubai didesnė. Pirmo pasaulio šalyse visi stengiasi daryti karjerą, uždirbti kiek galima daugiau pinigų ir iš jų gyventi senatvėje. Jauni žmonės pinigus uždirba ir leidžia. Seni žmonės taupo, nes tai kiek uždirbo reikės pragyventi visą likusį gyvenimą, kad ir kokio ilgio jis būtų.

Visome pasaulyje viskas yra paremta tuo, kad išėjusius į pensiją žmones išlaiko dirbantys žmonės. Tačiau dėl to, kad daugelyje pirmo pasaulio šalių gimstamumas ilgą laiką buvo mažiau nei vienas, gyventojų sudėtis keičiasi. Pensininkų skaičius darosi didesnis nei dirbančių. Nei viena šalis iki šiol dar negyveno tokioje situacijoje, todėl niekas nežino kaip elgtis. Tačiau dabartinė ekonominė sistema naujai situacija netinka. Kapitalizmas yra pagrįstas vartojimu, tačiau pensininkai nevartoja.

Vienintelis produktas, kurio pensininkai perka daugiau nei kitos grupės yra vaistai, bet, kadangi, pensininkai neturi pinigų, tai daugelis vaistų turi būti kompensuojami iš valstybės biudžeto. Pensijos taip pat mokamos iš biudžeto. Kodėl taip yra atskira tema ir dabar nesigilinsim.

Iš kur atsiranda biudžetas? Iš mokesčių. Kas moka mokesčius? Žmonės, kurie dirba. Žmonės, kurie perka. Žmonės, kurie kuria įmones. Jeigu žmonių gimsta mažiau atitinkamai, perkančių, dirbančių ir kuriančių žmonių kiekvienais metais tampa mažiau.

Vienas sprendimo variantas yra jaunų žmonių importas arba kitaip sakant imigracija iš neturtingesnių šalių. Mūsų atveju tai galėtų būti Ukraina ir Baltarusija, bet jeigu Lietuva lietuviams, tai visi rūkom kamputyje.

Trečia globalizacijos pabaigos priežastis yra kartų kaita. Šitoje vietoje turiu išsakyti pastabą, kad pavadinimai ir apibūdinimai yra pagal JAV, todėl skirtingose šalyse situacija gali būti kitokia. Tūkstantmečio karta yra labai draugiški žmonės, jie mėgsta komandinį darbą, todėl jie labai tinka ir nori užimti įvairias lyderystės bei darbo su žmonėmis pozicijas. Globalizacija iš principo yra komandinis darbas. Naujausioji karta - Zumeriai yra visiški geekai. Jie dirba kiekvienas tik už save ir dėl savęs, jie nemėgsta darbo su žmonėmis, geriausias darbas yra su kompiuterio ekranu. Uždari žmonės negali palaikyti globalizacijos, jie neturi tam reikalingų savybių.

Peter yra amerikietis ir jis daugiausiai fokusuojasi į tai kas laukia Amerikos. Bet jeigu trumpai mūsų laukia įdomūs laikai. Jeigu jus erzino, kad kiekvienais metais išeina po naują Iphone modelį, galite nusiraminti, technologinis progresas sulėtės. Bet savaime suprantama, tai palies ne tik telefonus. Tai taip pat palies elektrinius automobilius. Mano jausmas yra, kad mes esame labai arti virsmo taško, kai elektrinis automobilis bus geresnis, pigesnis, efektyvesnis nei benzininis. Bet jeigu technologinis progresas sulėtėja, tuomet virsmas, kuris galbūt buvo už penkių metų, nusikelia už penkiasdešimties. Ir jei jums kyla klausimas ar elektriniai automobiliai jau dabar nėra geresni už benzininius. Atsakymas, deja, ne. Ir to priežastis yra baterijos.

Kitas dalykas kas keisis griūnant globalizacijai – kelionės. Pagrindinė koronos išplitimo priežastis, kad pasaulis toks mažas, nes žmonės labai mėgsta keliauti. Be globalizacijos virusui taip plačiai paplisti būtų sunku.

Ir ne, žmonės nenorės keliauti mažiau. Tiesiog, lėtėjant technologiniam progresui bus sunkiau, kurti naujus lėktuvus ir remontuoti senus. Taigi, oro linijų kompanijos turės fokusuotis į pelningiausius reisus, kas gal nėra didelis praradimas Londono gyventojams, bet mums gyvenantiems tokiame kaime kaip Lietuva, tai yra problema.

Linksmiausia dalis yra IOT arba išmanūs prietaisai. Visai smagu, kai elektros lemputė gali prisijungti prie interneto ir tu būdamas darbe gali įjungti ir išjungti šviesą, bet ar tikrai to reikia? Jeigu mikroprocesorių skaičius bus mažesnis nei dabar, tai reikės labai gerai pagalvoti kur dėti esamus. Į lemputes, skalbimo mašinas, automobilius ar telefonus? Jūs negalite pasirinkti visko. Gandai sako, kad rusai jau dabar lupa mikroprocesorius iš skalbimo mašinų ir deda juos į tankus. Ir kadangi kalbame apie rusus, tai nesunku patikėti, jog tai yra tiesa.

Ar yra kokių nors gerų naujienų? Taip yra. Jeigu žmonių skaičius mažėja (taip, jis mažėja), vadinasi mažiau žmonių dirba fabrikuose, mažiau žmonių važinėja automobiliais ir mums reikia mažiau karvių tuos žmones išmaitinti. Visą tai reiškia, kad mes sugeneruojam mažiau taršos ir tai yra geros žinios globalinio atšilimo klausimu. Kitaip sakant, jeigu mes nieko nedarom, tai mes mažiname taršą ir tai mažina globalinio atšilimo efektą. Nors aišku, per mažai ir per vėlai.

Gerai, pasaulis eina velniop, ar mes galime ką nors padaryti?

Jums turbūt teko girdėti, bet apie tai dabar nesusimąstėte, bet Lietuva gamina semikonduktorius, lazerius bei kosminius palydovus. Kaip supratote iš įrašo pradžios, mes tokių dalykų negalime gaminti patys, nes neturime reikalingų resursų. Mums reikalingas partneris. Jeigu mes galime įtikinti tuo partneriu tapti JAV, tai visas likęs pasaulis gali eiti velniop, mes išgyvensim.

Planas B būtų prancūzai ir švedai. Jeigu turite vaikų, tai pradėkite juos mokyti prancūzų arba švedų kalbos. Supraskite teisingai. Anglų kalba yra gerai dabar, bus gerai ateityje, bet mokėdamas tik vieną kalbą neturi pranašumo. Jeigu moki anglų ir prancūzų kalbas esi milijoną kartų geresnėje padėtyje nei tie žmonės, kurie moka tik vieną iš šitų kalbų.

Apie švedus aš komentuoti dabar negaliu, nes nespėjau pasidomėti ir tai yra tema ateičiai. Kita vertus prancūzai yra labai problematiški. Prancūzai turi didžiausią laivyną ES, kas yra būtent tai ko mums reikia, bet prancūzai yra nerealiai dideli nacionalistai. Jeigu aš neklystu paskutinis prancūzas, kuriam buvo įdomu kas darosi už Prancūzijos, buvo Napoleonas. Viena iš priežasčių, kodėl prancūzai prarado Kanadą, nes jie negalėjo per daug vargintis dėl problemų taip toli nuo Prancūzijos. Istoriškai prancūzai mato save kaip JAV priešininką ir draugiška konkurencija nėra blogai, bet jie vieni nieko nepasieks. Jiems reikia visos Europos, bet ar jie patys tą supras?

Koks gudresnis skaitytojas paklaus: o kodėl ne vokiečiai? Vokietija dabar yra stipriausia šalis Europoje. Problema su Vokietija yra ta, kad jų visa ekonomika yra grįsta rusiška nafta. Dabar jie verčiasi per galvą norėdami pakeisti rusus tiekėjais iš kitų šalių, bet stabilus naftos tiekimas gali būti užtikrintas tik globalizacijos metu. Europoje nėra reikšmingų naftos kiekių. Iš kur Vokietijai paimti naftos? Venesuela yra už jūrų marių. Iranas už dešimčių kitų valstybių. Žodžiu, problematiška. Vokiečiai patys tos problemos išspręsti negali. Jiems kaip minimum reikalinga Prancūzijos pagalba (prisimenate, laivynas).

Tekstas aišku, kaip visuomet gavosi per ilgas. Pabandykime apibendrinti.

Technologinis progresas yra įmanomas tik globalizacijos ir komandinio darbo sąlygomis. Sulėtėjęs technologinis progresas taip pat reiškia pablogėjusias gyvenimo sąlygas.

Besikeičiančiam pasauliui reikia naujos ekonominės bei politinės santvarkos. Aš norėčiau, kad atsirastų kas nors geresnio už kapitalizmą ir demokratiją, bet iki šiol nieko geriau žmonės nesugalvojo.

Artimiausiu metu labai svarbu ne tik išlaikyti, bet ir stiprinti Europos sąjungos vienybę ir integraciją. Aš nemanau, kad Europos sąjunga gali išlaikyti pasaulinę globalizacija, todėl mums reiktų stengtis suformuoti labai stiprius draugiškus ryšius su artimąja Azija bei Afrika. Vienintelė problema, kad kur spausi ten diktatorius.

Tai, kad Peter kalba šiandien, jog globalizacija baigiasi, nereiškia, kad jūs pajusite iš karto. Jausti jūs turėtumėte pradėti maždaug apie 2030-tuosius arba, kitaip sakant, maždaug už dešimt metų. Jūsų vaikai galės sakyti, kad vaikystėje buvo geriau ir jūs galėsite jiems drąsiai pritarti.

Turi klausimų, pasiūlymų, kritikos? Spausk 'reply' ir parašyk man.

NePo

Prieš daug metų publikavau dviejų multikų apie futbolą aprašymus. Pirmi du buvo grynai fantastiniai. Šis apie tikrą futbolą. Tai pasakius iš karto reikia pridurti, jog pagrindinis veikėjas turi supergalią.

​https://.nepo.lt/animacija-aoashi/

Internetas

Puslapis, kuris leidžia palyginti Hubble ir Webb teleskopų nuotraukas.

​https://www.webbcompare.com

Keistas menas iš metalo.

​https://www.thisiscolossal.com/2022/08/ann-carrington-extravagant-sculptures/

Mokslininkai rado padarą panašų į krienų rinkinį.

​https://www.sciencealert.com/bizarre-tentacled-flower-creature-captured-on-video-in-the-depths-of-the-pacific

Heinz paprašė dirbtinio intelekto sukurti ketčiupo buteliuką. Kaip galite suprasti iš to, kad dalinuosi, rezultatai man visai patiko.

​https://lacriaturacreativa.com/2022/08/04/heinz-pidio-a-una-inteligencia-artificial-que-dibujara-un-bote-de-ketchup-y-esto-es-lo-que-paso/

14 įspūdingų vietų arba alternatyvos pasaulio stebuklams.

​https://threadreaderapp.com/thread/1553472360434515973.html

Siurrealistinės nuotraukos, žmonės spąstuose.

​https://www.thisiscolossal.com/2022/08/ben-zank-surreal-photography/

Persirengėlių kostiumai iš Ispanijos tikrai nedarytų gėdos mūsų Užgavėnėms.

​https://www.thisiscolossal.com/2022/08/roberto-de-la-torre-microcosmos/

Radai įdomių nuorodų? Spausk 'reply' ir jos bus įtrauktos į sekantį naujienlaiškį.

Naujienlaiškis. Praėjusios savaitės naujienlaiškis buvo išsiųstas 127 žmonių. Atidarė 61%, paspaudė 73 nuorodas.

Persiųskite šį naujienlaiškį savo draugams, nes jie irgi norėtų sužinoti apie gerus ir įdomius dalykus, kuriuos jūs skaitote.

Šios savaitės naujienlaiškis iliustruotas Jeannie Phan darbais, daugiau jų galite rasti adresu https://www.jeanniephan.com

Šios savaitės naujienlaiškis išsiųstas 127 žmonėms.