Sveiki,
​

Kiek anksčiau pasakojau apie tai koks likimas laukia IT įmonių kuriančių svetaines, programėles ir panašius dalykus klientams DI pasaulyje (https://prodigious-painter-650.kit.com/posts/ar-it-kompanijos-isnyks). Šiandien antroji teksto dalis, pakalbėsime apie tai kas laukia įmonių kuriančių produktus ir bandančių juos parduoti klientams.

Pirma mintis gali būti: kam apskritai mokėti už programinę įrangą šiais laikais? Viską gali sugeneruoti DI. Mano tikslas yra pasakyti, kad ne viską. Dar daugiau pasistengsiu nurodyti sritis, kur ir kodėl DI negali nieko pakeisti. Atsakymas: DI gali pakeisti kodą, bet programos privalumas nebūtinai yra kodas.

Jeigu jūs kuriate skaičiuotuvą, kaip jūs dar esate versle? Nėra nieko ką jūs galite pasiūlyti, ko negali padaryti DI per 5 minutes. Aš nežinau ar klientų, hr, sandėlių programos turi kažką ko negali nukopijuoti DI. Tai yra didelės, sudėtingos programos, bet, mano nuomone, viskas yra nukopijuojama ir galimai sąskaita už DI bus mažesnė nei jūsų išlaidos tai programai, nes dabar visi mėgsta imti mėnesinį mokestį.

Pakalbėkime apie programų kategorijas, kurių DI negali nukopijuoti.

Pirma kategorija – didelis teisinis reguliavimas. Pavyzdys – buhalterinė programa. Jeigu būsim sąžiningi, buhalterinė programa neturi nieko, ko DI negalėtų padaryti. Įsivaizduokite, kad jūs pasidarėte savo buhalterinę programą ir tuomet pasikeitė PVM dydis arba buvo įvestas cukraus mokestis. Kas dabar? Jums reikia kurti naują programą ar tobulinti esamą? Labai svarbu, kad išlaikytumėte esamus duomenis kaip yra, bet nuo tam tikros datos būtų skaičiuojama kitaip.

Teisiniai reguliavimai, deja, keičiasi per dažnai, juos turi kažkas sekti ir kurti pakeitimus programoms į priekį. Daryti tai pačiam, tai nedaryti verslo, todėl geriau buhalterines programas patikėti specialistams. Jie žino, jie seka, jie ruošiasi.

Buhalterinėje programoje nėra nieko ko DI negali nukopijuoti. Sudėtingumas yra suderinti senus duomenis su nuolatos besikeičiančiais reikalavimais.

Antra kategorija – turgus. Pavyzdys – Steam. Steam yra platforma kur žaidėjai perka žaidimus. Bet jos esmė, kad bet kas gali tuos žaidimus parduoti. Yra daug žmonių kuriančių žaidimus ir dar daugiau yra žmonių perkančių žaidimus. Nukopijuoti Steam yra labai lengva. Padaryti geriau nei Steam yra labai lengva, bet jeigu jūs neturite žaidimų, jūs neturėsite pirkėjų, o jeigu jūs neturėsite pirkėjų, niekas jums nekurs žaidimų. Viščiuko ir kiaušinio problema.

Yra labai daug turgaus tipo programų, Amazon, pigu.lt, varle.lt, taip jie pardavinėja savo prekes, bet taip pat leidžia pardavinėti visiems ko pasekoje jie turi didžiausią prekių pasirinkimą ir didžiausią klientų kiekį. Jūs galite nukopijuoti funkcijas, bet jūs negalite nukopijuoti pirkėjų.

Facebook, Instragam iš principo irgi yra turgus. Jūs kaip ir nieko neperkate, bet jūs esate ten, dėl to, kad yra daug žmonių ir, jei/kai tie žmonės išeina kitur, jūs taip pat išeinate.

Trečia kategorija – specializuota programinė įranga. Pavyzdys – duomenų bazės. Pirmas duomenų saugojimo būdas buvo failai. Tuomet atsirado duomenų bazės. Iš pradžių buvo SQL arba reliacinės duomenų bazės. Turbūt esate girdėję apie MySQL arba Microsoft SQL. Vėliau atsirado NO SQL duomenų bazės, kur NO reiškia Not Only. Pavyzdys galėtų būti MongoDB. Ir t.t. Dabar yra be proto daug skirtingų kategorijų duomenų bazių. Kiekviena jų skirta labai konkrečiam tikslui, problemai spręsti ir daugelis paprastų žmonių su jomis nesusidurs. Ar šiuo metu yra sukurti jau visi duomenų bazių tipai? Tikrai ne. Ateityje bus sukurti nauji. Ar DI gali sukurti naują, geresnę duomenų bazę? Žinoma gali, bet paprasti žmonės neprašys to. Norint sukurti geresnę duomenų bazę, reikia gerai išmanyti problemą, reikia išmanyti kas yra kodėl netinka tai kas yra, žodžiu, reikia būti mokslininku.

Tai yra per daug siaura sritis, kad paprasti žmonės turėtų žinių sukurti konkurentą net su DI pagalba.

Galbūt yra ketvirta programinės įrangos kategorija, bet man nepavyko sugalvoti.

Verslas stengsis optimizuoti visas išlaidas. Jeigu programa naudoja tik viename kompiuteryje arba vietiniame tinkle, kodėl DI dar nepadarė tos programos kopijos?

Kiek sudėtingiau yra, jeigu programa turi veikti kompiuteryje, telefone, planšetėje ir atvaizduoti tuos pačius duomenis. Tokiu atveju reikia nuomotis serverį. Serverio nuoma galimai bus pigiau nei mėnesinis programos mokestis, bet viskas priklauso nuo vartotojų skaičiaus. Didžiausia problema su serverio nuoma, kad hakeriai gali ateiti ir nulaužti. Ir tuomet kyla klausimas: ar verta? Teoriškai kompanija, kuri kuria produktą investuos į geriausias apsaugas. Realybėje, mažos kompanijos tikrai neinvestuos į jokias apsaugas, tą darys tik didelės. Bet didelių kompanijų produktai yra gerokai brangesni nei mažų. Taigi, ar verta mokėti mėnesinį mokestį ar geriau prisiimti rizika būti nulaužtiems? Aš nežinau, koks yra teisingas atsakymas.

Tai nereiškia, kad visos programos, kurios turi duomenų bazę (arba vadinasi saas) yra nepakeičiamos. Tiesiog yra nedidelė kliūtis. Kliūties dydis priklauso nuo kainos. Kuo didesnė kaina, tuo didesnė motyvacija pasidaryti savo.

Įsivaizduokite, kad jūs esate ant upės kranto ir jums reikia atsidurti kitoje pusėje. Kaip tą padarysite? Galite šokti į upę ir perplaukti. Galite pasistatyti plaustą ir perplaukti. Galite eiti krantu, kol rasite plaustą ir paprašyti plausto savininko, kad jus perkeltų. Galite pastatyti tiltą. Galite eiti krantu, kol rasite tiltą. Galite eiti krantu, kol upė taps tokia siaura, kad galima bus peršokti. Šeši skirtingi sprendimai, geriausias priklauso nuo aplinkybių ir jūsų tikslų.

Problema su DI kuriamomis programomis, kad jūs žinote problemą, bet nereiškia, kad jūs žinote geriausią sprendimą. Žmonės, kurie kuria programinę įrangą, greičiausiai kalbėjo su klientais. Daug galvojo apie problemas ir sprendimus. Jie žino geriau, bet jeigu jie negali pragyventi iš savo žinių, tuomet tokių žmonių nebeliks. Ar tai reiškia, kad ateityje turėsime daug kreivų programų? Aš manau, kad tam tikrose srityse taip gali atsitikti.

Pakalbėjome apie verslą. O kaip dėl paprastų žmonių? Aš manau, kad mažiau nei 1%, kurs savo programinę įrangą. Aš galiu išradinėti naują šluotą arba nusipirkti siurblį. Aišku, kad aš nusipirksiu siurblį, nes namų tvarkymas nėra mano aistra. Žmonės mielai skirs savo laiką aistrai ir paims geriausią/pigiausią variantą visoms kitoms sritims. Programinė įranga yra aistra labai mažai žmonių grupei.

Yra dar vienas dalykas apie kurį nepakalbėjom – prekės ženklas. Photoshop yra standartas dizaino srityje. Visi keikiasi dėl kainos, bet visi naudoja. Canva bando konkuruoti, bet jų prekės ženklas yra dizaino programos sekretorėms, kai Photoshop – dizaino programos profesionalams. Galbūt Canva turi lygiaverčius įrankius, bet dėl įvaizdžio sunku konkuruoti.

Ar girdėjote apie ArtCraft? https://getartcraft.com/apps Jie turi WordCraft ir GridCraft, bet kodėl jūs naudotumėte šitas programas, jeigu yra LibreOffice? Yra priežasčių kodėl jūs nenorėtumėte naudoti Microsoft Office (kaina) ar Google Office, bet alternatyvų yra per daug, kad būtų verta, net bandyti.

Daug svarbiau yra PhotoCraft ir VectorCraft yra dvi alternatyvos pagrindinėms Photoshop programoms. Aš niekada nesu dirbęs su PhotoShop, tai negaliu palyginti ar jos yra geros. Bet už tai jos yra visiškai nemokamos. Tai kodėl nenaudoti?

Šiandien visi kalba apie ArtCraft programas, nes jos nesenai pasirodė. Ar apie jas žmonės kalbės po metų? Aš nežinau, bet esu tikras, kad visi kalbės apie Photoshop. Jeigu niekas nežino, kad tu egzistuoji, ar tu tikrai egzistuoti?

Prekės ženklas yra svarbu. Bendruomenė, kuri naudoja programinę įranga yra svarbu. Dirbtinis intelektas gali pakeisti kodą, bet programinė įranga yra daugiau nei tik kodas. Pasaulis pasikeis, bet nereiškia, kad visa programinė įranga išnyks.

Turi klausimų, pasiūlymų, kritikos? Spausk 'reply' ir parašyk man.

​
​

NePo

​
​

Tai vienas iš retų JAV multikų, kuris nėra skirtas vaikams. Nors jame nesikeikia, tai gali žiūrėti ir vaikai.

​https://www.nepo.lt/animacija-golden-axe/​

Internetas

​
​

Video apie neoliberalizmą. Rekomenduoju.

​https://www.youtube.com/watch?v=_8yCsQCtPHg​

​
​

Video apie vandens skonį JAV. Netikėtai labai įdomus video.

​https://www.youtube.com/watch?v=zC1v19wfoTA​

​
​

Geriausi 2026 metų išradimai. Yra labai daug produktų, bet negaliu pasakyti, kad kažkas sužavėjo ar apskritai sudomino.

​https://time.com/collection/best-inventions/2026/​

​
​

Video apie NASA planą įkurti bazę Mėnulyje.

​https://www.youtube.com/watch?v=UPWQimElMhQ​

​
​

50 populiariausių vaisių, galvojau, kad populiariausias bus Obuolys, pasirodo – Bananas. Antroje vietoje – Arbūzas, o Obuolys liko tik trečias. Kiti vaisiai iš dešimtuko eilės tvarka: Vynuogės, Apelsinai, Kokoso riešutai, Mangai, Mandarinai, Plantains???, Ananasai.

​https://mossandfog.com/most-popular-fruits-in-the-world/​

​
​

Nežinau kam to reikia, bet Lietuvos bažnyčių žemėlapis.

​https://parapijos.lt​

​
​

WTF?! Nuo liepos 1d. mažos vertės prekėms iš ne ES šalių taikoma 3 eurų muito mokestis. Nuo lapkričio 1d. ant viršaus įvedamas dar 2 eurų mokestis. Kodėl mokestis ant mokesčio? „Ekspertai“ sako, kad naujas mokestis įtakos prekių kainai neturės. Right…

​https://kaunas.kasvyksta.lt/verslas/nuo-lapkricio-pokyciai-siuntoms-is-treciuju-saliu-bus-taikoma-papildoma-rinkliava​

Radai įdomių nuorodų? Spausk 'reply' ir jos bus įtrauktos į sekantį naujienlaiškį.

Naujienlaiškis. Praėjusios savaitės naujienlaiškis buvo išsiųstas 119 žmonėms, atidarė 45.38%.

Persiųskite šį naujienlaiškį savo draugams, nes jie irgi norėtų sužinoti apie gerus ir įdomius dalykus, kuriuos jūs skaitote.

Šios savaitės iliustracijas sukūrė chatGPT.

Šios savaitės naujienlaiškis išsiųstas 119 žmonėms.