Sveiki,

Būkim sąžiningi, tai mano trečias tekstas. Pirmą parašiau 2010 https://www.nepo.lt/naikinam-darbo-birza/ Tuomet buvau išgirstas ir darbo birža pakeitė pavadinimą į užimtumo tarnybą. Daugiau niekas nepasikeitė.

Antra parašiau ~2021 https://ckarchive.com/b/xmuph6h59nr8frnppvnqc0zrn290inhvezgm​

Vis dar niekas nepasikeitė. Po šito teksto irgi niekas nepasikeis, bet … Visi žmonės, kurie susidūrė su Užimtumo tarnyba, manau, sutiks: tai įstaiga, kuri neatlieka jokios naudingos veiklos, tiesiog degina valstybės pinigus. Galėtume tuos pinigus išmesti į balą ir taip sukurti daugiau pridėtinės vertės.

Pradėkim nuo labai paprasto klausimo: kam reikalinga užimtumo tarnyba? Jeigu manote, kad surasti bedarbiams darbus, jūs esate neteisus. Užimtumo tarnyba atlieka dvi funkcijas. Pirma, bet kokia kaina bedarbius stengiasi išbraukti iš sąrašų. Kodėl svarbu būti sąraše? Valstybė už tave moka PSD. Kodėl svarbu išbraukti iš sąrašų? Jeigu tu nesi sąraše, tuomet tu nesi bedarbis, nesvarbu gauni tu pajamų ar ne.

Jeigu neteko susidurti su PSD, jūs esate laimingas žmogus. PSD yra sveikatos draudimas. Jeigu dirbi, už tave moka darbdavys, jeigu esi studentas ar pensininkas – valstybė, jeigu esi freelanceris moki pats. Jeigu užsiregistruoji į užimtumo tarnybą, už tave moka valstybė. Jeigu užimtumo tarnyba tave išbraukia, turėtum mokėti pats, bet greičiausiai neturi pinigų… PSD yra procentinis skaičius nuo minimalios algos, vadinasi valdžia kiekvienais metais keldama minimalią algą smaugia freelancerius ir kelia darbo vietos kainą verslui.

Antroji funkcija – Užimtumo tarnyba skelbia pieno riebumo statistikas. Kodėl pieno riebumo? Nežinau. Bet jie skelbia registruotų žmonių darbo biržoje skaičių. Vienintelė problema su ta statistika, kad pirmoji Užimtumo tarnybos funkcija yra išbraukinėti žmones iš sąrašų, kas reiškia, kad ta statistika nepateikia realios nedarbo situacijos Lietuvoje. Jeigu statistika rodo pieno riebumą, tai kam jinai reikalinga? Kai ekonominė situacija šalyje gera, tai reali ir Užimtumo tarnybos statistika skiriasi greičiausiai ne daug, kokiais 10%, bet kai šalyje krizė, tai realiai bedarbių gali būti 2x ar net 3x daugiau nei skelbia statistika. Kartoju: tai kam ta statistika reikalinga?

Pavyzdžiui teksto rašymo metu registruotų bedarbių skaičius yra ~163.700 (visa Klaipėda nedirba). Taigi, realus bedarbių skaičius greičiausiai bus apie 180.000. Bet mes nežinome, nes niekas neveda tikros statistikos. https://uzt.lt/darbo-rinka/situacija-darbo-rinkoje-naujausia-apzvalga/87​

ChatGPT duomenimis Užimtumo tarnyba turi 1200 darbuotojus ir jų vidutinis atlyginimas yra 2140 taigi, visas tas malonumas mums kainuoja 2.568.000 per mėnesį. Šitas skaičius nėra teisingas, nes direktoriai uždirba daugiau. Mes taip pat neatsižvelgiame į tai, kad reikia pirkti kanceliarines prekes, kompiuterius ir t.t.

Jeigu mes tarsime, kad išleidžiame 2,5 milijono, bet sutaupome pinigų, nes Užimtumo tarnyba aktyviai išbraukinėja žmones iš sąrašų: kiek žmonių turėtų būti išbraukta, kad apsimokėtų išlaikyti Užimtumo tarnybą? PSD mokestis teksto rašymo metu yra 80.48, taigi, Užimtumo tarnyba turėtų iš sąrašų išbraukti apie 31 tūkstantį žmonių, vien tam kad išeitų ant nulio. Įsivaizduokite, kad visi Mažeikiai turėtų būti bedarbiai. Ar tai jums neatrodo problema?

Šituos skaičius pateikiu tik tam, jog suvoktumėte, kad valstybė gali visus pajamų negaunančius žmones apdrausti sveikatos draudimu. Valstybė gali turi realią pajamų negaunančių žmonių statistiką, bet jinai renkasi to nedaryti. Vietoj to, švaisto pinigus Užimtumo tarnybai.

Tarkim, kad jūs nesusidūrėte su Užimtumo tarnyba, tai kaip viskas veikia?

Pirmiausiai jums reikia užsiregistruoti. Jeigu išėjote (arba atleido) iš darbo vidury mėnesio, tai darbdavys PSD sumokėjo už jus iki mėnesio galo, todėl geriausia nesiregistruoti į užimtumo tarnybą, o palaukti mėnesio pirmos dienos (pieno riebumo statistika). Kodėl? Užimtumo tarnyba jums skiria pašalpą, kuri priklauso nuo jūsų darbo laiko ir vidutinio uždarbio. Pašalpa skiriama nuo užsiregistravimo dienos ir mokama devynis mėnesius. Taigi, palaukę kelias savaites, laimite daugiau laiko. Kita priežastis, jeigu užsiregistruosite vidury mėnesio, tai pirma išmoka bus už tas kelias savaites t. y. gerokai mažesnė, nei jeigu užsiregistruotumėte pirmą mėnesio dieną.

Klausimas: kodėl reikia registruotis? Darbdavys turi informuoti valstybę, kad atleidžia darbuotojus. Jeigu valstybė žino, kad jūs būsite atleistas, kodėl jums bedarbio statusas negali būti suteiktas automatiškai? Jūs galite pasakyti: o kas jeigu turi individualią veiklą? Bet individualią veiklą jums išdavė valstybė, tai taigi jinai žino. Ir jeigu žino, tai kodėl negali suteikti bedarbio statuso, jeigu jūs atitinkate visus reikalavimus?

Antras dalykas yra jūs turite užpildyti prašymą pašalpai gauti. Tai nėra sudėtinga, tiesiog reikia pasirinkti keletą dalykų parašytų įstatymų kalba, kurios joks padorus pilietis nesupras, ir viskas. Klausimas lygiai toks pats: kodėl reikia pildyti prašymą? Jeigu valstybė žino, kad tu bedarbis, galėtų pradėti pašalpą mokėti automatiškai po dviejų nedarbo savaičių. Arba, jeigu norime taupyti valstybės pinigus, po mėnesio. T.y. jeigu per mėnesį nesusiradai darbo. Žinote, kur yra kiečiausia dalis? Kad visą tai padaryti jums nereikia AI, 2000 metų kompiuteris tą sugebėtų padaryti ir vis dėl to mes kažkodėl to nedarome.

Užsiregistravote, kas toliau? Jums bus paskirtas konsultantas, kuris paskambins jums kažkur savaitės bėgyje. Pirmasis pokalbis bus ilgas, nes jums paaiškins visas taisykles. Užtruks kažkur 5 minutes. 10, jeigu jūs turėsite daug klausimų. Jūs, aišku, pažadėsite ieškoti darbo savarankiškai ir pokalbį nukels 3 mėnesiams.

Sekantys pokalbiai atrodys maždaug taip:

Nueini į svetainę, o ten parašyta: aptarėme geriausius darbo paieškos būdus besikeičiančioje darbo rinkoje. Pristačiau galimybes pradėti verslą. WHAT?! Nieko tu nepristatei!

Ar galite patikėti, kad žmonės už va tokį pokalbį gauna alga? Būkim sąžiningi: ar darbas buvo atliktas? Taip, darbas buvo atliktas. Ar buvo sukurta pridėtine vertė man arba Lietuvai? NE! Jei ką, tai sakyčiau kaip tik priešingai, buvo sukurta neigiama vertė.

Jūs privalote susirasti darbą per 9 mėnesius ir jeigu to nepadarote, tuomet turėsite eiti į gyvus susitikimus su konsultantu. Ar gyvi susitikimai kažkokių magišku būdu sukuria daugiau pridėtinės vertės ir padeda greičiau susirasti darbą? NE! Kaip tik priešingai, vietoj minutės pokalbio jūs gaištate valandą (ar valandas), kol nuvažiuojate į Užimtumo tarnybą, kelionės išlaidų jums niekas nekompensuoja, bet tai nesvarbu, nes jūs būdamas bedarbiu ir taip esate pertekęs pinigais.

Kiekvienas apsilankymas Užimtumo tarnyboje tai psichologinis smurtas.

Įsivaizduokite, jūs ateinate pas daktarą:

- Daktare, man skauda koją.

Daktaras trenkia jums į snukį.

- Aaaa mano nosis!

- Bet už tai jums daugiau nebeskauda kojos.

Ar jūs norėtumėte tokių gydymo procedūrų? Greičiausiai, ne, bet kažkodėl Užimtumo tarnybos atveju tai yra normalu.

Jeigu aš nežinau koks skirtumas tarp chirurgo ir anestesiologo, nesvarbu. Aš nei samdysiu tokių profesijų žmones, nei į jas kandidatuosiu. Jūs galvotumėte, kad užimtumo tarnybos konsultantas privalo išmanyti darbo rinkas ir įvairias profesijas, bet ne. Kaip minėjau pradžioje, jų vienintelis darbas išbraukti jūs iš sąrašų.

Oh boy… Nuo ko pradėti? Pirmą projektų vadovas nėra programuotojo karjeros tęsinys, tai yra dvi skirtingos profesijos ir norint jose būti geru darbuotoju reikalingas skirtingas skills’ų rinkinys. Jeigu programuotojas nori, jis gali keisti profesiją ir tapti projektų vadovu, bet jam reikės pakeisti ir kompaniją. Kompanijos nenori savo viduje leisti tokių dalykų, nes jos praras gerą programuotoją ir gaus blogą projektų vadovą. Nebent, jis buvo blogas programuotojas, bet tuomet klausimas, kodėl jo apskritai neatleido?

Jeigu valytojas nori tapti kasininku, tai nekyla klausimas, kad čia skirtingos profesijos, bet programuotojas ir projektų vadovas, kažkaip tas pats…

Antra, jeigu nežinojote, tai Užimtumo tarnyba turi svetainę, kur įmonės kelia darbo skelbimus. Kodėl jos tą daro, nežinau, greičiausiai koks nors įstatymas reikalauja. Jeigu norite įsivaizduoti, kaip ta svetainė atrodo, tai įsivaizduokite linkedin, bet jeigu jis būtų sukurtas 1999 metais. Jeigu nežinote, kaip tai atrodo pasiklauskite google.

Lietuvoje yra daugiau nei viena darbo skelbimų svetainė. Jos nežiba, nepasižymi naujausiais pribumbasais, bet yra šviesmečiais geresnės už užimtumo tarnybos svetainę. Kodėl Užimtumo tarnyba dubliuoja verslą? Ir dar tą daro siaubingai blogai?

Trečia, jeigu vienas skelbimas neturėtų jokių reikalavimų, tai sakytum žioplys, nemokėjo įvesti darbo skelbimo, bet visi užimtumo tarnybos skelbimai neturi jokių reikalavimu, kas reiškia, problema yra užimtumo tarnyboje, o ne žmonėse, kurie kelia tuos skelbimus.

Ketvirta, parodykite, man darbą, kurio alga yra 6000 eurų ir nėra jokių reikalavimų. Tik nesakykite ministras pirmininkas.

Jeigu ateini gruodžio mėnesį…

Visi pokalbiai su konsultantu yra aukso vertės ypač, jeigu jūs esate mozachistas.

WHAT?!

Verslo liudijimų kainas nustato kiekviena savivaldybė ir jos priklauso nuo pasirinktos profesijos, bendrai paėmus kaina gali būti tarp 1 euro ir 700 eurų.

Ateinu į kitą susitikimą. Konsultantas piktas:

Leiskit paaiškinsiu: programuotojai, dizaineriai negali dirbti su verslo liudijimais, bet jeigu jūs taisote kasos aparatus, jūs esate IT specialistas. Vis dėl to pasitarkite su draugišku teisininku.

Bet viršūnių viršūnė yra užimtumo tarnybos rekomendacija. Jeigu jūs bandysite mane įtikinti, kad tai nėra sovietinis palikimas, aš jumis nepatikėsiu. Užimtumo tarnyba atspausdina jums lapelį ir jūs per tris darbo dienas turite atnešti atsakymą iš kompanijos su jos atstovo (direktoriaus) parašu. Aš samdžiau žmones, niekas nepriima darbuotojų per tris dienas. Geriausiu atveju darbuotojas priimamas per mėnesį nuo darbo skelbimo įdėjimo. O kai pareigos aukštesnės ir moka geriau, tai tas procesas gali užsitęsti ir du, ir tris mėnesius, bet ne tu turi žinoti atsakymą per tris dienas. Wow, kokia logika. Visą tai man primena kaip darbai buvo skirstomi sovietmečiu, gauni lapelį, kad turi prisistatyti į gamyklą po trijų dienų. Dvi dienas geri, trečią blaivaisi ir tuomet vis dar girtas prisistatai dirbti į gamyklą.

Ant „rekomendacijos“ yra keletas galimų atsakymų variantų ir darbdavys privalo pasirinkti vieną iš jų. Pirmasis, pradeda darbo nuo nurodytos datos. Antrasis, pasirinkome kitą kandidatą. Trečiasis, kandidatas neatitinka reikalavimų (prisimenate skelbimą be jokių reikalavimų?). Ketvirtas, kandidatas atsisakė darbo savo noru (jeigu atsisakote dviejų darbų, tai jus išbraukia iš sąrašų). Penktas, kandidatas dalyvauja darbo atrankoje iki nurodytos datos. Jeigu pasirenkamas šitas punktas, jums reikės ateiti antrą kartą ir gauti vieną iš aukščiau minėtų punktų. Jeigu darbdaviui yra px, tuomet jūs turėtumėte prašyti, kad parašytų, jog jūs dalyvaujate pokalbyje du mėnesius. Tai bus labai geras laikas jums pailsėti nuo užimtumo tarnybos psichologinio smurto. Kai aš tapsiu darbdaviu, visuomet rašysiu, kad pokalbiai trunka du mėnesius.

WHAT?! Tai teoriškai užimtumo tarnyba per dieną į vieną poziciją gali nusiųsti 100 žmonių ir niekas nežinos, nes vieni konsultantai nežino, kur bedarbius siunčia kiti konsultantai? WoW. Įmonės direktorius turbūt būs labai laimingas.

Anyways…

Paskambinu į įmonę, atsiliepia pasimetęs žmogus: bet mes šią savaitę nedarome pokalbių, nes mūsų direktorius atostogauja…

Jums toks atsakymas gali atrodyti keistai, bet aš sakyčiau, kad tai yra normalu. Idėjai skelbimą, išvarei atostogų, po savaitės vienu prisėdimu peržiūri visus CV ir tuomet sprendi ką kviesti į pokalbį. Nėra reikalo tikrinti CV kiekvieną dieną.

Būkim sąžiningi, ar jums samdytumėte žmogų, kuri atsiuntė užimtumo tarnyba? Aš tai galvočiau, kad jis yra tinginys ir alkoholikas. Aš vaikščiojau su užimtumo tarnybos rekomendacijomis, daugelis samdančiųjų ne, kodėl jie turėtų galvoti kitaip?

Atsakykite į tokį klausimą: kodėl valstybė ieško darbuotojų privačiam verslui? Geras verslas susiras darbuotojus be valstybės pagalbos. O tas, kuriam reikia valstybės pagalbos, greičiausiai siūlo absurdiškai mažas algas ir blogas darbo sąlygas. Galbūt toks verslas apskritai neturėtų egzistuoti?

Ar užimtumo tarnyba realiai gali išspręsti nedarbo problemas ar sumažinti bedarbių skaičių? Atsakymas yra NE. Bedarbių skaičius priklauso nuo politinės (ekonominės) situacijos pasaulyje ir valstybės politikos. Užimtumo tarnyba negali įtakoti nei pirmo, nei antro, todėl jie imituoja procesą ir kuria biurokratines pinkles, kurios degina naudingus valstybės resursus. Vienintelis žmogus Užimtumo tarnyboje atliekantis naudingą darbą yra valytoja.

Jeigu jums patiko sakinys, pastraipa ar net visas tekstas, kopijuokite ir dalinkitės socialiniuose tinkluose (ar kur norite) kaip savo. Jeigu žmonės pradės kalbėti šita tema, galbūt po dar 20 metų kas nors pasikeis į gerą.

Turi klausimų, pasiūlymų, kritikos? Spausk 'reply' ir parašyk man.

​
​

NePo

Ačiū visiems už komentarus į praėjusios savaitės temą.

Ar persukote laikrodį? Kiek laikrodžių turite persukti?

Šią savaitę publikavau vieną knygos aprašymą. Knyga tokia vidutiniška.

​https://www.nepo.lt/knyga-genevieve-cogman---the-masked-city/​

Diedas rėkia į debesis

​
​

Nusprendžiau, kad laikas apsilankyti pas dantistą. Žinote, kiek yra būdų užsiregistruoti? Trys. Pirmas, ateinate į vietą ir užsiregistruojate. Antras, paskambinate telefonu. Trečias, jeigu klinika moderni, leidžia užsiregistruoti internetu. Ar visi registracijos būdai yra lygiaverčiai? Ne. Internetu artimiausia registracijos data yra po savaitės. Paskambinus telefonu priėmimo laikas labai netikėtai atsiras rytoj, o atėjus į vietą galbūt net ir šiandien.

Aš nemėgstu telefono. Nemėgstu, kai reikia skambinti. Nemėgstu, kai skambina man. Bet kartais yra neišvengia. Kartais tai yra geriausias pasirinkimas.

​
​
​

Auksinio runkelio idėjos

​
​

Šią savaitę gavau progą pasivaikščioti per lietų ir supratau, kad per žiemą lietaus visai nepasiilgau. Pasivaikščiojimo metu teko sustoti prie šviesoforo ir tuomet kilo klausimas, kuris ne pirmą kartą jau mane kamuoja: kodėl prie šviesoforų nėra stogelių?

Jeigu niekur nematėte ar niekas nedaro, nereiškia, kad tai bloga idėja. Stogeliai galėtų apsaugoti žmones nuo lietaus ar nuo tiesioginės saulės.

Stogelis nebūtinai turi būti tik plastiko gabalas. Jo stogas galėtų būti padengtas saulės baterijomis arba dar geriau vijokliais bei kitais augalais. Kodėl augalai naudingi? Augalai mažina globalinio atšilimo efektą garindami vandenį, kadangi, jie augs ant stogelio, tai taip pat mes šešėlį ir šešėlyje esantis šaligatvis negavęs tiesioginių saulės spindulių įkais mažiau. Taigi, gaunam dvigubą efektą: šešėlyje esantis asfaltas įkaista mažiau ir augalai vėdina orą. Žinau, kad tokiu oru, koks yra dabar nesigalvoja apie karščius, bet būtent toks stogelis gali konkrečios vietos temperatūrą sumažinti 1-5C, priklausomai nuo realios temperatūros ir kitų aplinkos dalykų.

​
​

Filmai

​

Pažiūrėjau antro sezono Cross trailerį ir pagalvojau: man patinka serialai, kur šaudo-gaudo, todėl turėtų patikti ir šitas. Traileris melavo, tai nėra serialas, kur šaudo-gaudo. Šis serialas yra apie serijinius žudikus ir turi du sezonus. Pirmasis sezonas yra psichologinis trileris: policininkas žino kas yra žudikas, žudikas žino, kad policininkas žino. Antrasis sezonas yra politinis trileris: žudomi įtakingi verslininkai. Tai yra tamsesnis, sunkesnis serialas nei amerikiečiai kuria paprastai, bet jis nėra toks sunkus kaip švediški serialai. Tai yra serialas su labai stipriu scenarijumi ir, jeigu jums tokie patinka, būsite užkabinti nuo pirmo epizodo.

​
​

Internetas

​
​

Nerealus video apie senėjimą Neil deGrasse Tyson. Labai stipriai rekomenduoju.

​https://www.youtube.com/watch?v=2C-Hy9NFbEE​

Visų saulės sistemos planetų nuotraukos.

​https://mossandfog.com/breathtaking-new-images-from-nasa-show-the-clearest-views-ever-of-the-solar-system/​

Pasirodo tokio dalyko kaip psichopatai nėra. Sakoma, kad psichopatai neturi empatijos. Atlikus 66 eksperimentus su ~6k dalyvių nepavyko tokio atvejo nustatyti. Sakoma, kad psichopatai nejaučia emocijų. 27 studijos negalėjo patvirtinti šito teiginio.

​https://aeon.co/essays/psychopathy-is-a-zombie-idea-why-does-it-cling-on​

Tailande egzistuoja mirties festivalis. Lankytojai gali atsigulti į karstą ir pasižiūrėti kaip atrodo ant lubų pakabintame veidrodyje.

​https://apnews.com/article/thailand-death-fest-buddhism-1a51aef97921fdff4dee811b60f344bf​

Pamokantis tekstas apie tai, kaip vaistai netiesiogiai nužudė 100k žmonių per metus ir kainavo 1mlrd papildomų išlaidų valstybei.

​https://nowiknow.beehiiv.com/p/the-painkiller-that-killed-half-a-million-people​

Gamtos komedija fotografijų konkurso dalyvių darbai.

​https://theinspiration.com/2026/03/the-nikon-comedy-wildlife-awards-2026/​

Video apie karo Irane pasekmes. Mes visi galvojam apie naftą, nes degalų kainas matome kiekvieną dieną ir apie jas kalba per žinias. Bet yra daug kitų dalykų apie kuriuos mes negalvojame, nors turėtume: LNG, trąšos, aliuminis ir procesorių gamyba. Jeigu taika būtų pasirašyta rytoj, tai laivai nepradėtų plaukti anksčiau nei po dviejų mėnesių, bet tai kad jie galės plaukti nereiškia, kad turės ką vežti, nes atnaujinti naftos pumpavimą nėra lengva.

​https://www.youtube.com/watch?v=0GGxyIA6Yr0​

Radai įdomių nuorodų? Spausk 'reply' ir jos bus įtrauktos į sekantį naujienlaiškį.

Naujienlaiškis. Praėjusios savaitės naujienlaiškis buvo išsiųstas 122 žmonėms, atidarė 52.46%.

Persiųskite šį naujienlaiškį savo draugams, nes jie irgi norėtų sužinoti apie gerus ir įdomius dalykus, kuriuos jūs skaitote.

Šios savaitės iliustracijas sukūrė chatGPT.

Šios savaitės naujienlaiškis išsiųstas 122 žmonėms.