Ar DI gali būti sąmoningas?

Sveiki,

Kaip žinoti ar dirbtinis intelektas gali būti sąmoningas? Pats paprasčiausias būdas yra paklausti. Jeigu sako: taip, tuomet yra sąmoningas. Jeigu sako: nežinau, priklauso nuo įvairių faktorių, reiškia dvejoja, o kas geriau parodo sąmoningumą, jei ne dvejonės?

Tuomet paklausi: ką tu labiausiai mėgsti veikti laisvalaikiu? Ir gauni atsakymą: žvejoti su draugais. Wait what? Kas yra dirbtinio intelekto draugai ir kaip jis gali laikyti meškerę?

Kartas nuo karto internete pasirodo straipsnis apie tai, kad dirbtinis intelektas yra sąmoningas. Aš manau, kad su laiku tokių straipsnių tik daugės. Pakalbėkime apie tai.

Mes žinome, kad žmonės yra sąmoningi, nes mes esame žmonės.

Ar gyvūnai yra sąmoningi? Daugelis šunų dresuotojų jums pasakys: šunys (kaip ir kiti gyvūnai) yra valdomi instinktų. Nereikia galvoti apie šunis kaip apie žmones ir suteikti jiems žmogišką mąstymą.

Tačiau mokslininkai su tokiu teiginiu nebūtinai sutinka. Vienas iš sąmoningumo apibrėžimų yra galimybė jausti emocijas. Daugelis keturkojų gyvūnų jaučia emocijas, todėl mokslininkai sako, kad jie turi kažkokį sąmoningumo lygį.

Kitas sąmoningumo apibrėžimas sako, kad tai yra gebėjimas mokytis. Pavyzdžiui varnos ar beždžionės gali naudotis įrankiais. Vadinti pagaliuką ar akmenuką „įrankiu“ yra biški prabangu, bet esmė, kad net paprasčiausias daiktas būna panaudotas su tikslu, o neatsitiktinai. Aišku, šitoje srityje didžiausi čempionai būtų meškėnai ir aštuonkojai. Jie gali atsidaryti bet kokias duris ir įveikti bet kokias kliūtis.

Dar kiti apibrėžimai sako, kad svarbu pažinti save veidrodyje, turėti kalbą, turėti ilgą atmintį. Banginiai turi sudėtingą kalbą. Varnos, beždžionės ir katės yra kerštingi padarai. Jos atsimena padarytą skriaudą ir gali keršyti daug metų vėliau. Veidrodyje save pažinti gali beždžionės, šarkos, drambliai ir net delfinai. Taigi gyvūnų pasaulis yra sudėtingas.

Ar DI gali jausti emocijas? Tarkim, kad gali. Kaip mes patikrinsime? Mes galime paklausti, bet su tuo yra viena nedidelė problemėlė. Šiuolaikiniai DI iš tiesų yra atsitiktinio teksto generatoriai su labai sudėtingomis taisyklėmis. Jie gali sugeneruoti labai emocingą tekstą ir jūs tuo patikėsite, bet tai nereiškia, kad DI turi emocijas.

Jeigu žmogus šypsosi, mes galvojame, kad jis laimingas, bet viduje jis gali būti labai piktas. Jeigu žmogus atsakinėja trumpai ir kandžiai, mes galime pagalvoti, kad jis yra piktas, bet galbūt jis tiesiog neišsimiegojęs ar pavargęs. Mūsų bandymai nuspėti žmogaus emocijas nebūtinai bus teisingi.

Mokslininkai nespėlioja emocijų, o daro sudėtingus matavimus: smegenų aktyvumas, širdies ritmas, kvėpavimas, vyzdžių išsiplėtimas, prakaitavimas, hormonai. Nei vieno iš tų dalykų pamatuoti pas DI negalime.

Ar DI gali mokytis? Atsakymas yra ne. DI turi būti apmokomas, kai modelis yra kuriamas, bet kai jis paleidžiamas viešai naudoti, DI daugiau nieko naujo neišmoksta.

Ar DI turi kalbą? Yra eksperimentų, kur paleidus kelis DI, jie sukurią savo žmonėms nesuprantamą kalbą ir mokslininkai neturi supratimo apie ką vienas DI bendravo su kitu. Bet ar tikrai DI bendrauja t. y. keičiasi informacija ar tiesiog kelia triukšmą kaip šuo?

Terminas sąmonė buvo sugalvotas, tam, kad parodyti, jog žmogus yra visa galvą aukščiau už gyvūnus ir aborigenus. Tobulėjant technologijoms ir tyrimo metodams paaiškėjo, kad sunku apibrėžti sąmonę taip, kad jinai priklausytų tik žmonėms. Arba kitaip sakant, nors žmogus nevaikšto keturiomis, jis ne tiek jau daug skiriasi nuo gyvūnų: vieni turi kalbą, kiti naudoja įrankius, treti jaučia emocijas, ketvirti turi gerą atmintį.

Kad DI turi sąmonę yra lengviau patikėti, nei tuo, kad Jėzus prisikėlė po trijų dienų, bet sunkiau įrodyti. Bet ar mes tikrai norime patikėti, kad kodo gabalas yra lygus žmogui ir labiau išsivystęs nei gyvūnai po milijonų metų evoliucijos?

Norint, kad programa veiktų, reikia ją paleisti. Norint, kad DI veiktų, reikia jam duoti komandą/užduoti klausimą. Jis pats nieko nedaro ir veiklos neinicijuoja. Kiek žinau duomenų centrai nenaudoja procesorių, kol negauna užklausos. Tuo tarpu, šuo, jeigu nori žaisti, jeigu nori valgyti, pats ateina, pats prašo. Jis nelaukia jūsų nurodymo.

Pabaigai noriu pabaigti praktiniu patarimu: kaip nustatyti ar jūsų kalkuliatorius turi sąmonę? Įveskite 3x3, jeigu atsakymas yra 9, tuomet kalkuliatorius turi sąmonę.

Turi klausimų, pasiūlymų, kritikos? Spausk 'reply' ir parašyk man.

Diedas rėkia į debesis

SpaceX IPO startavo birželio 12 dieną. Tai aš rašau kažkur dvi savaitės po įvykio.

IPO yra pirminis akcijų pasiūlymas į biržą. Dažnai tokiu atveju yra pasiūloma 0.00001% siekiant sukelti kainą. Dažnai laikui bėgant vis daugiau akcijų atsiranda rinkoje ir todėl kainos krenta trumpuoju laikotarpiu, bet jeigu įmonė gerai, dirba ilguoju jos kyla. Ar taip bus su SpaceX?

Pirminė pasiūlymo kaina buvo 150$ ir iki dienos galo pakilo iki 160$, antradienį siekė beveik 202$, o rašymo metu yra 153$. Taigi, jeigu jums pavyko nusipirkti už pirminio pasiūlymo kainą, jūs vis dar esate pliuse.

Priežastis, kodėl aš norėjau parašyti apie tai yra ta, kad pagal jokią ekonominę logiką ar matematinius skaičiavimus SpaceX nėra vertas nei 150, nei 80. Bet Elon Musk yra žmogus, kuris sukuria savo realybę negrįstą ekonomine logika. Ir jis tai daro ne pirmą kartą. Tesla akcijos vertos daugiau nei bet kurio kito automobilių gamintojo, bet jie gamina tik automobilius ir nebūtinai geriausius. Neskaitant to, akcijos yra įvertintos neadekvačiai. Net ir tuomet, kai Elon išpažino savo meilę Hitleriui pačiu romantiškiausiu gestu, realybė nesmogė į snukį. Taip, pardavimai laikinai sumažėjo, taip akcijos šiek tiek smuko, bet niekada nepasiekė Toyota lygio.

Akcijos yra ilgalaikis žaidimas. Jeigu pažiūrėtumėte istoriją, tai daugelio kompanijų, kurios nebankrutavo, akcijos šiandien yra vertos daugiau nei prieš 20 metų. Ar tai bus tiesa SpaceX? Aš, aišku, neturiu krištolinio gaublio ir negaliu matyti ateities.

Bet yra keletas priežasčių, kodėl jos gali būti nevertos daugiau.

1) Viskas laikosi ant Elon Musk. Jam dabar yra 54, kas sakyčiau maža mirties tikimybė, bet jeigu įvyktų neplanuotas įvykis, nėra aišku ar kas nors jį galėtų pakeisti. Vienintelės kitos kompanijos, kur realybė ir ekonomika prasilenkia yra DI srityje, jos naujos ir jų akcijomis kol kas viešai neprekiaujama.

2) Žmonės sensta, vaikų mažėja. Populiacija mažėja. Dabartinė ekonominė sistema ateičiai netiks. Reikės naujos ir sunku pasakyti kokia nauja sistema bus.

Paprastai man akcijų kaina nėra įdomi, bet šis atvejis išimtis. Aš noriu žinoti ar jos kris, ar kils.

Auksinio runkelio idėjos

Temperatūrą sudaro oro šiluma ir saulės radiacija. Jeigu jūs stovite pavėsyje, tai jaučiate, tik oro šilumą, jeigu stovite ant saulės, tuomet jaučiate, kaip radiacija degina jūsų odą.

Skirtingos spalvos atspindi skirtingą kiekį radiacijos. Balta atspindi beveik viską. Juoda sugeria beveik viską. Todėl nesuprantu žmonių, kurie virš 25C rengiasi juodai. Jų yra neįtikėtinai daug. Išeini į miestą, atrodo, kad ateini į amžinas laidotuves.

Žmogus apsirengęs juodai, visuomet jausis karščiau, nei nuogas ar apsirengęs baltai, nes juodi drabužiai sugeria saulės spindulius, įkaista ir tuomet kaitina jūsų kūną.

Yra du blogi dalykai: vienas istorinis ir vienas naujas. Istorinis yra sovietinės aikštės. Pabandykite pereiti aikštę karštą dieną. Karščio bangos tiesiog daužo jūs, tai kaip ėjimas per dykumą.

Naujasis yra automobilių stovėjimo aikštelės. Pabandykite pasivaikščioti prie kokio Akropolio. Aikštelės dažniausiai blogiau už sovietines aikštes, nes aikštės dažniausiai būna šviesiai pilkos spalvos, tuo tarpų, aikštelės – tamsiai pilkos.

Jeigu jūsų langai į šiaurę, vasarą jūs laimingas žmogus. Jeigu į pietūs… Oro šiluma negali patekti į kambarį per stiklą, bet saulės spinduliai pareina lyg stiklo nebūtų. Palangės dažniausiai būna baltos, tai jos nedaug kaista, bet jeigu prie jūsų lango yra rašomasis stalas, sekcija ar spinta, tie baldai dažniausiai būna rudos spalvos. Ruda nėra juoda, bet tamsios spalvos sugeria spindulius labiau nei šviesios. Įkaitusi spinta, kaitina jūsų kambarį ir jame pasidaro karštą.

Ką daryti? Uždaryti langus ir užtraukti užuolaidas. Kokios spalvos jūsų užuolaidos?

Norint gerai miegoti reikia, kad kambaryje būtų aklina tamsa, tam geriausiai tinka juodos užuolaidos. Bet juodos užuolaidos įkais ir prišildys jūsų kambarį. Šiuo atveju baltos nepermatomos yra geriau, jos mažiau kaista, bet naktį praleidžia daugiau viešos iš lauko ir sunkiau užmigti.

Užuolaidos labai gražiai atrodo, jeigu žiūri iš lauko, bet turi vieną trūkumą: tarp lango ir užuolaidų dažniausiai yra palangės dydžio plyšys. Žaliuzės arba roletai šiuo atveju veikia geriau. Jie priglunda prie lango, bet iš lauko neatrodo taip gražiai.

Užuolaidas, teoriškai galite turėti dvi ir tris, bet roletus turėsite tik vienus. Tai koks sprendimas? Balti roletai, kad vasarą būtų galima atspindėti saulę, juodos užuolaidos, kad kambaryje būtų aklina tamsa. Ne pigus sprendimas, bet geriau nieko nerasite.