|
Visai nesenai peržiūrėjau visas savo kelionių fotografijas ir pagalvojau, kad reikėtų pasirašyti sau taisykles ateičiai kaip teisingai daryti nuotraukas kelionėse. 1) Viena gėlė per dieną. Aš mėgstu lankytis botanikos soduose. Botanikos sodas iš principo yra didelis parkas, nuo eilinio parko skiriasi tik tuo, kad jame būna prisodinta daug įvairiausių gėlių ir medžių, kurie nebūtinai natūraliai būdingi šaliai, kurią lankote. Botanikos sodai dažnai taip pat turi šiltnamius pilnus kaktusų bei paprikų. Ir, jeigu aš pamatau įvairias mažas paprikas, jas būtinai reikia nufotografuoti. Kad ir kokios gražios gėlės būtų, jomis reikia gėrėtis gyvai, nes jos neduoda jokios išliekamosios vertės nuotraukose. Jeigu turėtume prietaisą, kuris gali išsaugoti ir atkurti gėlių kvapą, tuomet būtų kitaip, o dabar… Daugelis žmonių nesidomi gėlėmis, tai tokių nuotraukų nei kam parodysi, nei ką papasakosi… Panašiai galima pasakyti ir apie gyvūnų nuotraukas. Taip, kita vieta kur aš labai mėgstu lankytis yra Zoo sodai. Šiais laikais turbūt visi yra matę visus gyvūnus per televizorių, taigi, jūsų susiliejusios gyvūnų nuotraukos padarytos drebančiomis rankomis neparodys niekam nieko, ko jie nėra matę geresnės kokybės. Trečia vieta, kur aš mėgstu lankytis yra muziejai. Apie juos irgi galima kalbėti panašiai. Leiskit pristatysiu jums muziejų taisyklę: 2) Nefotografuokite eksponato, jeigu negalite papasakoti istorijos apie jį. Senais gerais laikais, kai fotoaparatai buvo reti, o juostelės brangios, kiekviena nuotrauka reiškė naujas žinias tam, kuris nesilankė kelionėje. Dabar nuotraukos yra tam, kad padėtų jums prisiminti, tarsi užšaldo įvykius, emocijas sustojusias laike. Jeigu nufotografuojate romėniškas monetas, tai kokį jausmą ar emociją tai išsaugo? Jokio. Jeigu tai yra laivas, kuriuo vikingai plaukė pulti Lietuvą, tai jau yra istorija. Bloga istorija, bet vis dėl to istorija. Fotografuokite eksponatus, kurie padės jums prisiminti įdomias istorijas, nesvarbu kiek laiko po kelionės praėjo. Didžioji dalis eksponatų istorijų, kurios asmeniškai jums įdomios, neturi. 3) Bent viena asmenukė per dieną. Priešingai nei daugelis žmonių, aš nesu padaręs nei vienos asmenukės per paskutinius dešimt metų, išskyrus tuos atvejus, kai reikėjo daryti tapatybės identifikavimui. Man patinka fotografuoti aplinką, bet man nepatinka, kai mano didelis snukis užstoja tą aplinką. Ir vis dėlto nuotraukos su jumis yra vertos daugiau nei nuotraukos be jūsų. Įsivaizduokite, kad lankėtės pilyje. Padarėte pilies nuotrauką. Dabar, kai draugams ar giminėms pasakosite apie kelionę, jūs galėsite parodyti pilies nuotrauką ir papasakoti apie tą kelionės epizodą. Tačiau iš tiesų reiktų padaryti dvi nuotraukas. Pirmoji, pilis visame grožyje. Antroji, jūsų snukis pirmame kadre, o pilis fone. Kam reikalinga antroji nuotrauka? Kad jūsų anūkai (kurių aš neturėsiu) galėtų pamatyti: koks senelis buvo gražus, kur jis keliavo. Kad per laidotuves galėtų paleisti jūsų nuotraukas ekrane, kol visi aplinkui gedės. Pilies nuotrauka visame grožyje yra naudinga tol kol jūs esate gyvas ir galite papasakoti istoriją. Jūsų veidas su pilies nuotrauka gali papasakoti istoriją po to, kai jūsų nebeliks. Tai nebus ta pati istorija, bet tai bus istorija. Nežinau kodėl, bet du dalykai man atrodo gerai nuotraukose, net jeigu žiūriu jas po dešimt metų. Pirmasis iš jų yra maistas. Jūs pasakysite: koks keistas dalykas žiūrėti maisto, kurį valgei kelionėje prieš dešimt metų. Ir jūs būsite teisūs. Aš neprisimenu maisto skonio, bet tos nuotraukos man kažkodėl vis tiek atrodo gražios. Antrasis dalykas yra atsitiktiniai miesto vaizdai. Tiesiog gatvės ar sankryžos nuotraukos, be jokių skulptūrų ar pilių, ar muziejų. Tiesiog miesto veidas, gyvenimas sustingęs laike. Man tokios nuotraukos kažkodėl labai patinka. O kokius patarimus dėl nuotraukų kelionėse norėtumėte pasidalinti jūs? Turi klausimų, pasiūlymų, kritikos? Spausk 'reply' ir parašyk man. NePoŠią savaitę aprašiau stalo žaidimą, kuris man labai patinka, bet niekam nerekomenduoju, nes jis ilgas ir sudėtingas. https://www.nepo.lt/stalo-zaidimas-nippon-zaibatsu/ Politika Šią savaitę sužinojome daugiau apie valstybinę diskoteką. Kodėl ją reikia daryti? Seni žmonės labai mėgsta diskotekas, todėl jauniems irgi turėtų patikti. Geležinė logika. Seni žmonės mėgsta kramtyti maistą su protezais, ar turėtume protezus dalinti jauniems žmonėms? Mano vaikystėje mėgstamiausias laiko leidimo būdas buvo lipti į medį. Dabar – žiūrėti video kaip kiti žaidžia minecarft. Skirtumai tarp kartų yra nepalyginami, tai kodėl galvojama, kas veikia vienai kartai, veiks ir kitai? Diskoteka, kaip aš ir tikėjausi, vyks rudeny Vilniuje, nes demografinės problemos yra tik Vilniuje. Kita Lietuva demografinių problemų neturi arba nėra Lietuva. Šiaurinis kraštas. Internetas Hormuzo sąsiaurio krizės pasekmės. Autorius sako, kad bus pizdauskas. Autorius yra UK, ne EU. Ar tikėti autoriumi ar ne, paliksiu spręsti jums patiems. https://www.youtube.com/watch?v=UunBWAzzr9c Povandeninės fotografijos atrodo kažkas keisto. https://mossandfog.com/incredible-underwater-photographs-look-like-baroque-paintings/ Somalio piratai sugrįžo. Panašu, kad Raudonoji jūra bus neplaukiojama. https://www.youtube.com/watch?v=V6y_7tac1bk Kaip atrodo smėlis iš skirtingų pasaulio vietų po mikroskopu. https://magnifiedsand.com/sand-under-microscope-locations/ Visai smagus tekstas apie tai, kam reikalingos uodų fermos. https://nowiknow.beehiiv.com/p/the-bug-factory-that-s-saving-lives Gražūs paukščių ir gėlių paveikslai. Pacituosiu įdomiausią straipsnio dalį: Scientists are discovering that the brains of close friends actually process the world in remarkably similar ways. Radai įdomių nuorodų? Spausk 'reply' ir jos bus įtrauktos į sekantį naujienlaiškį. Naujienlaiškis. Praėjusios savaitės naujienlaiškis buvo išsiųstas 122 žmonėms, atidarė 47.54%. Persiųskite šį naujienlaiškį savo draugams, nes jie irgi norėtų sužinoti apie gerus ir įdomius dalykus, kuriuos jūs skaitote. Šios savaitės iliustracijas sukūrė chatGPT. Šios savaitės naujienlaiškis išsiųstas 122 žmonėms. |
Aš pradėjau rašyti tinklaraštį 2005 metais ir esu ilgiausiai rašantis tinklaraštininkas iš Lietuvos. Dabar pagrindinis tinklaraščio turinys yra skirtas stalo žaidimams, animacijai. 2015 metais pradėjau rašyti naujienlaiškį, kurį siunčiu kartą per savaitę. Įdomiausius mano tekstus dabar rasite čia!
Sveiki, Man visuomet buvo keista, kad kurti autonomines transporto priemones buvo pradėta nuo automobilių. Iš vienos pusės suprantu, automobiliai yra cool, gali pasakyti: žiūrėk, mama, ką aš padariau. Tai yra panašus siekis kaip išlaipinti žmogų mėnulyje, tai pats iš savęs motyvuojantis tikslas. Iš kitos pusės, žiūrint praktiškai yra žymiai lengvesnių būdų, kur galima pasiekti pergales, tai pagerintų žmonių gyvenimą, bet daugelis žmonių, net nežinotų apie tokių sistemų egzistavimą. Taigi,...
Sveiki, Pamačiau linkedin įrašą, kad direktorius guodėsi, kad svoločiai darbuotojai negiria jo įmonės linkedin. Mano buvo taip pikta, kad norėjau parašyti atsakymą ten ir tuomet, bet nusiraminau ir pagalvojau, jog naujienlaiškio tekstas tam labiau tiks. Aš nesu niekada buvęs direktoriumi, tik skyriaus vadovu, bet jaučiuosi taip lyg būčiau matęs matricą ir todėl mane kamuoja dviprasmiškas jausmas. Iš vienos pusės noriu sudirbti debilus direktorius sėdinčius aukštai savo bokšte ir...
Sveiki, Paskutinius kelis savaitgalius kalbėjau apie galimą ateitį ir mano prognozės nebuvo džiuginančios. Taigi, pagalvojau, kad galbūt jūs norėtumėte kokio nors kitokio teksto. Šiandien pakalbėsime apie kūrybiškumą. Tai tema apie kurią aš kalbėjau ne kartą ir greičiausiai dar kalbėsiu ne kartą. Kas yra kūrybiškumas? Tai įgūdis sujungti du ar daugiau dalykų/daiktų/idėjų į naują visumą. Jūs pasakysite: tai skamba labai panašiai kaip DI apsimokymo procesas: jis susiurbia informaciją iš įvairių...