Sveiki,

Man visuomet buvo keista, kad kurti autonomines transporto priemones buvo pradėta nuo automobilių. Iš vienos pusės suprantu, automobiliai yra cool, gali pasakyti: žiūrėk, mama, ką aš padariau. Tai yra panašus siekis kaip išlaipinti žmogų mėnulyje, tai pats iš savęs motyvuojantis tikslas. Iš kitos pusės, žiūrint praktiškai yra žymiai lengvesnių būdų, kur galima pasiekti pergales, tai pagerintų žmonių gyvenimą, bet daugelis žmonių, net nežinotų apie tokių sistemų egzistavimą. Taigi, pagalvojau, pakalbėsiu apie būtent tuos nematomus dalykus, kuriuos reiktų automatizuoti prieš automobilius. Prieš tęsdamas turėčiau perspėti, kad aš nesu specialistas ir mano išmanymas kai kuriais atvejais gali būti nepakankamas.

Pradėkim nuo paprasčiausio lygio.

1) Metro – paprasčiausia automatizuoti. Pirma, važiuoja bėgiais, kas reiškia, kad maršrutas nesikeičia ir jį galima suprogramuoti iš anksto. Taip pat nėra prieš priešinio eismo. Antra, važiuoja tuneliais, kas reiškia, kad jo neįtakoja oro sąlygos ir kliūčių tikimybė yra nykstamai maža. Kai metro atvažiuoja į stotelę, tuomet kliūčių tikimybė padidėja, bet vis tiek yra pakankamai maža.

Kokios kliūtys? Kas nors ant bėgių. Tai gali būti daiktas, tai gali būti žmogus. Taip pat gali būti kai kitas metro įvažiuoja ne į savo bėgius, važiuoja per greitai ar per lėtai. Kaip ir viskas.

Sunkiausia dalis yra identifikuoti kliūtis, o visą kitą galima automatizuoti net nenaudojant dirbtinio intelekto. Ir, tiesa pasakius, naujausi metro yra daug automatizuoti, žmogus iš tiesų nevairuoja metro, bet atlieka saugos vaidmenį nenumatytiems atvejams.

2) Smėlio karjerai ir panašūs kasimo darbai. Mes paprastai negalvojame apie karjerus, nes jų pro langą nepamatysi, jie dažniausiai būna įrengiami toli nuo civilizacijos. Supaprastinus galima sakyti, kad karjerą sudaro dvi skirtingo tipo mašinos: pirmoji kasa, antroji išveža.

Tai kas kasama galima iš anksto suprogramuoti: gylį, plotį, aukštį, maršrutą. Pridėjus papildomus daviklius galima suprogramuoti ir ką kasti: jeigu radai tokį smėlį, tai čia nebekask ir važiuok kitur.

Išvežimo dalis yra sudėtingesnė, turi atvažiuoti iki mašinos, tuomet laukti kol užpildys, kai bus pilna išvažiuoti, išvažiuojant reikės prasilenkti su mašina, kuri atvažiuoja užimti tavo vietos.

Jeigu mes norime automatizuoti karjerą, tai ten neturėtų būti jokių žmonių ar pašalinių kliūčių. Viskas turėtų būti tik robotai-mašinos, bet sugedęs robotas gali tapti kliūtimi. Kadangi, kasama po atviru dangumi, tai prisideda oro sąlygos, bet šiuo atveju tiesiog reiktų nuspręsti, kad tam tikromis sąlygomis pavyzdžiui: per lietų, visos mašinos sustoja ir nedirba.

Ten kur kasama beveik niekada iškasta medžiaga nėra perdirbama. Dar keisčiau gali būti kasama JAV, o perdirbama Kinijoje. Idealiu atveju mašina pasikrovusi turėtų atvažiuoti iki traukinio ar laivo ir pati išsikrauti. Kai kuriais atvejais, norint pasiekti iškrovimo stotelę reikia važiuoti viešais keliais, tokiais atvejais sunkvežimis turėtų sustoti prie karjero krašto ir laukti kol vairavimą perims žmogus.

3) Derliaus nuėjimas. Derliaus nuėmimas iš principo yra labai panašus į darbą karjere. Čia dažniausiai reikia dviejų automobilių dirbančių sinchroniškai. Kombainas nupjauna rugius ir juos apdoroja, o rezultatą supila į sunkvežimį. Priklausomai nuo lauko dydžio, labai tikėtina, kad vieno sunkvežimio neužteks.

Čia galima būtų užprogramuoti lauko dydį, maršrutą, sinchronizavimo greitį. Kombainas ir sunkvežimiai į lauką ir iš lauko turėtų atvykti valdomi žmogaus.

Teoriškai jokių kliūčių lauke neturėtų būti, bet kartais pasitaiko, kad vidury lauko yra elektros stulpai. Taip pat būna paukščių, kurie išgirdę variklių gausmą turėtų patys pabėgti. Oro sąlygos taip pat ne rodiklis, nes niekas nenuiminėja derliaus blogu oru.

4) Traukiniai yra sudėtingesnis metro variantas. Iš kur atsiranda sudėtingumas? Pirmiausiai iš oro sąlygų. Jeigu karšta bėgiai lydosi, jeigu šalta gali būti slidu, gali būti sniego. Šalia bėgių gali ganytis karvės. Jos gali tiesiog ganytis ir nekreipti dėmesio arba gali sugalvoti užeiti ant bėgių. Taip pat yra pervažos. Automobiliai gali stovėti tvarkingai ir laukti kol traukinys pravažiuos arba gali būti užstrigęs ant bėgių. Taip pat ir žmonės, žaidžiantys vaikai. Visose situacijose svarbiausia pasirinkti teisingą greitį.

Žmogus, nemato kas yra už posūkio (nesu tikras, kiek dažnai pasitaiko akli posūkiai pas traukinius), bet lidar galėtų matyti, jeigu tinkamu momentu būtų nukreiptas į tinkamą pusę.

Traukinys turi greitai apdoroti labai daug vizualinės informacijos, gerokai daugiau, nei tarkim, metro. Norint, kad traukiniai būtų automatizuoti sėkmingai, reikia daug panašių dalykų, kaip automobiliams, vienintelis palengvinimas, kad traukiniai važiuoja bėgiais, kas reiškia, kad maršrutas apibrėžtas ir visos sudėtingiausios vietos žinomos iš anksto. Teoriškai automobilis gali užšokti ant bėgiu bet kurioje vietoje, bet realybėje, tokios situacijos pasitaiko rečiau nei raudona pilnatis.

5) Lavai turi du rėžimus, kurių automatizavimas yra skirtingas. Pirma, laukimas jūroje ar vandenyne, kur vanduo tiek kiek akys užmato. Su sąlyga, kad niekas nebando tavęs tarantuoti ar užgrobti, tai plaukimas yra labai paprasta. Antra, plaukimas uoste ir prisišvartavimas. Žmogus niekada negalės pamatuoti taip tiksliai ir prisišvartuoti milimetro tikslumu kaip kompiuteris. Jeigu visi laivai valdomi to paties kompiuterio, tai uostą sutvarkyti būtų lengva. Bet taip niekada nebus, nes skirtingų šalių/gamintojų laivai turės skirtingas programas. Taip pat gali prisistatyti koks nors durnelis su vandens motociklu kas būtų atitikmuo chuliganiško vairavimo autonominiams automobiliams.

Oro sąlygos dar svarbesnės nei traukinių atveju.

6) Tramvajus yra traukinys, kuris važinėja mieste. Tramvajus turi atsižvelgti į visus eismo dalyvius. Jis važinėja bėgiais ir niekur nepabėgs, bet kiti dalyviai gali nuolatos perkirsti jo kelią. Tramvajus niekada nevažiuos greitkeliu, todėl jo greičiai niekada nebus tokie dideli kaip automobilių.

7) Autobusai ir troleibusai. Pagrindinis skirtumas nuo tramvajaus, kad autobusas (ar troleibusas) gali pasirinkti bet kurią eismo juostą. Autobusai yra lengviau nei automobiliai, nes jų maršrutas yra visuomet fiksuotas. Autobusas staiga neišvažiuos į žvyrkelį, to nėra jo maršrute.

8) Automobiliai yra pats sunkiausias dalykas, nes automobiliu gali norėti važiuoti bet kuriuo keliu, bet kur, bet kuriuo oru. Jeigu bent vieno dalyko automobilis netenkina, tai jis niekam tikęs.

Autonominiai automobiliai mane žavi ir aš norėčiau tokį turėti, bet tai yra sudėtingiausias darbas, nes yra labai daug netikėtų faktorių: maršrutas, oro sąlygos, kiti eismo dalyviai. Jei visi eismo dalyviai būtų autonominiai, jeigu žmonėms būtų uždrausta artintis prie gatvių, tai automatizacija būtų 100 kartų lengvesnė, bet kai sudėliojam tobulas sąlygas, paaiškėja, kad mes kalbame apie situacija karjeruose. Reikėjo pradėti nuo to, mažai girdimas, bet labai naudingas progresas.

Šią savaitę Lietuva tapo antrąja valstybe Europoje, kuri palaimino Tesla FSD, nekantriai laukiu avarijų, kuriose bus sužeisti žmonės. Prieš du metus aš parašiau tekstą apie įstatymus, kuriuos reiktų priimti prieš įleidžiant autonominius automobilius į savo kiemą. Puiki proga prisiminti: https://www.nepo.lt/autonominiai-automobiliai-nuzudys-jusu-miesta/​

Turi klausimų, pasiūlymų, kritikos? Spausk 'reply' ir parašyk man.

​
​

Diedas rėkia į debesis

​
​

Milka sugalvojo paploninti šokoladą vienu milimetru, tai leido jiems sutaupyti 10 gramų. Vokietijos vartotojų teisių gynėjai padavė į teismą ir laimėjo. Teismas mano, kad jeigu pakeičiamas tik pakuotės svoris, kuris parašytas tokiu šriftu, kad pensininkai neįskaito, tai yra vartotojų apgaudinėjimas.

Tokia praktika Lietuvoje gyvuoja nuo pat nepriklausomybės atgavimo ir man buvo labai pikta, bet niekas nieko nedarė. Galbūt dabar ledai pajudės?

Galėtų būti visoje Europoje priimtas įstatymas, kad jeigu pasikeičia vienas prekės komponentas, tai visa pakuotė turi bent 50% skirtis nuo senosios. Nesvarbu ar pasikeitė tik svoris, ar cukrus buvo pakeistas saldikliais, kad nereiktų mokėti mokesčių.

Taip, verslininkams tai bus papildomos išlaidos, bet vartotojų apgaudinėjimas neturėtų būti verslo modelis.

DI patirtis

​
Seniau ChatGPT leisdavo sugeneruoti 5 paveiksliukus per parą, dabar jau tik 3. Progresas! Gal rudenį paprogresins iki 1.

​
​

Internetas

​
​

Labai įdomus video apie vaistus, apie šokoladimą, apie kristalizaciją... Tiesiog pažiūrėkite.

​https://www.youtube.com/watch?v=ksn5yrsC3Wg​

Mediniai gyvūnai atrodo nerealiai. Vienintelis nerealesnis dalykas yra tik jų kaina. Pasiūlymas iš lietuvių parduotuvės.

​https://emko-place.shop/products/i-piccolini-wooden-animal?variant=50117166367057

Linksmos nuotraukos prieš kritinį momentą.

​https://mossandfog.com/capturing-the-moment-before-the-chaos/​

Labai rimta Kanados problema, kuri skamba labai juokingai.

​https://nowiknow.beehiiv.com/p/don-t-let-the-moose-lick-your-car​

Smagus video. 12 dalykų, kurie yra nelogiški Japonijoje.

​https://www.youtube.com/watch?v=8tmZgCPK2tI​

Istoriniai patarimai, kurie turėtų padėti geriau užmigti. Kaip karvės šūdas padeda?

​https://www.mentalfloss.com/history/bizarre-insomnia-advice​

Nuotraukų rinkinys: šunys – raketos.

​https://mossandfog.com/amazing-airborne-dog-images-by-jess-bell/​

Naujausias mokslinis tyrimas sako, kad apsilankymas meno galerijoje 2x naudingiau nei sportas ilgaamžiškumui.

​https://www.creativebloq.com/creative-inspiration/its-official-arts-and-culture-slows-down-ageing-so-why-arent-we-doing-more-of-it​

Radai įdomių nuorodų? Spausk 'reply' ir jos bus įtrauktos į sekantį naujienlaiškį.

Naujienlaiškis. Praėjusios savaitės naujienlaiškis buvo išsiųstas 122 žmonėms, atidarė 54.92%.

Persiųskite šį naujienlaiškį savo draugams, nes jie irgi norėtų sužinoti apie gerus ir įdomius dalykus, kuriuos jūs skaitote.

Šios savaitės iliustracijas sukūrė chatGPT.

Šios savaitės naujienlaiškis išsiųstas 122 žmonėms.